Karas: okupantai atakavo „Azovstal“ fosforo bombomis, NATO vadovas – Ukraina gali laimėti karą

Padėtis Rytų Ukrainos Donbaso regione, pasak prezidento Volodymyro Zelenskio, lieka labai sudėtinga. Rusų daliniai mėgina ten „pasiekti bent kažkokią pergalę“, sakė jis naktį į sekmadienį paskelbtame vaizdo įraše. 80-ąją dieną po invazijos tai atrodo „ypač beprotiška“.

Rusų pajėgos koncentruoja savo atakas į Rytų Ukrainą, kai joms nepavyko Kyjivo puolimas. V. Zelenskis neabejojo: „Žingsnis po žingsnio priversime okupantus palikti mūsų šalį“.

Didelė automobilių vilkstinė su pabėgėliais iš Mariupolio pasiekė Zaporižią

Didelė automobilių kolona su pabėgėliais iš Mariupolio saugiai pasiekė Ukrainos kontroliuojamą Zaporižios miestą, praneša agentūra „Reuters“.

Pabėgėliai prieš tai turėjo savo jėgomis išvykti iš Mariupolio ir vieni pasiekti Berdianską, esantį už 80 km toliau į vakarus. Iš čia jie keliavo 200 km į Zaporižią.

Mariupolio mero patarėjas sakė, kad koloną sudarė nuo 500 iki 1 000 automobilių. Tai esą buvo didžiausia evakuacija iš miesto nuo Rusijos invazijos į Ukrainą vasario 24 d.

Kyjive apsilankiusi JAV senatorių delegacija susitiko su Ukrainos prezidentu V. Zelenskiu

JAV Senato respublikonų lyderis Mitchas McConnellas (Mičas Makonelas) ir keletas kitų respublikonų senatorių šeštadienį susitiko su V. Zelenskiu per iš anksti neskelbtą vizitą Kyjive, tapusį naujausiu amerikiečių solidarumo su Rusijos užpulta šalimi ženklu.

V. Zelenskio paskyroje platformoje „Telegram“ paskelbtame vaizdo įraše matyti susitikime sostinėje dalyvavę amerikiečių senatoriai M. McConnellas, Susan Collins (Sjuzan Kolins), Johnas Barrasso (Džonas Barasas) ir Johnas Cornynas (Džonas Korninas). Prezidentas per „Instagram“ parašė, kad šis vizitas yra „stiprus abiejų partijų paramos Ukrainai signalas, pasiųstas Jungtinių Valstijų Kongreso ir Amerikos žmonių“.

Vizitas buvo surengtas Senatui dedant pastangas patvirtinti beveik 40 mlrd. dolerių (38,4 mlrd. eurų) pagalbos paketą Ukrainai. Be kita ko, planuojama skirti 6 mlrd. dolerių (5,76 mlrd. eurų) skirti Ukrainos žvalgybai paremti, aprūpinti karine technika ir amunicija bei kariams apmokyti. Dar 4 mlrd. dolerių (3,84 mlrd. eurų) turėtų būti skirta Ukrainos ir NATO sąjungininkių kariuomenėms vystyti.

Šio paketo priėmimą ketvirtadienį sutrikdė senatorius Randas Paulas (Rendas Polas), pareikalavęs, kad būtų paskirtas generalinis inspektorius, tikrinsiantis, kaip šios lėšos yra naudojamos. Tačiau neabejojama, kad paketas bus galiausiai priimtas ir kad tai gali įvykti jau ateinančią savaitę, nes triuškinama dauguma Kongreso narių remia pastangas paremti Ukrainos kovą su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis.

„Jie [ukrainiečiai] teprašo išteklių, reikalingų apsiginti nuo šios pamišėliškos invazijos, – šią savaitę sakė M. McConnellas. – Ir jiems ši pagalba reikalinga dabar.“

Senatorių viešnagė tapo jau antru aukšto lygio JAV Kongreso delegacijos vizitu Ukrainoje per pastarąsias dvi savaites. Gegužės 1-ąją Kyjive apsilankė Atstovų Rūmų pirmininkė demokratė Nancy Pelosi (Nensi Pelouzi) kartu su grupe demokratų kongresmenų. Jie pažadėjo V. Zelenskiui, kad Jungtinės Valstijos rems Ukrainą „kol ši kova bus baigta“.

Praeitą savaitgalį, kai Amerikoje buvo minima Motinos diena, vakarų Ukrainoje apsilankė JAV pirmoji ponia Jill Biden (Džil Baiden). Ji susitiko su V. Zelenskio žmona Olena Zelenska.

Rusijos pajėgos bombardavo „Azovstal“ fosforo arba padegamosiomis bombomis

Rusijos pajėgos, atakuojančios metalurgijos įmonės „Azovstal“ kompleksą, paskutinę Ukrainos pietrytinio Mariupolio uostamiesčio gynėjų tvirtovę, pirmąkart panaudojo fosforo arba kitokias padegamąsias bombas, sekmadienį naujienų agentūra „Unian“ citavo miesto mero patarėją Petro Andriuščenką.

 

 

„Mariupolis. „Azovstal“. Ir vėl – iš dangaus, jūros ir sausumos. Vakar okupantai pirmąkart panaudojo prieš Mariupolio gynėjus padegamąsias ar fosforo bombas (išvadas palikime specialistams“, – savo žinutėje platformoje „Telegram“ rašė P. Andriuščenka.

Pasak jo, Rusijos pajėgos pranešė naudojusios padegamuosius šaudmenis 9M22S, kurių degimo temperatūra siekia 2–2,5 tūkst. Celsijaus laipsnių ir kurių užgesinti beveik neįmanoma.

„Azovstal“ yra paskutinis ukrainiečių pasipriešinimo židinys nuniokotame uostamiestyje, o šios įmonės likimas įgavo simbolinę reikšmę nuo Rusijos invazijos pradžios. Komplekso gynybai vadovaujančio pulko „Azov“ ir kitų Ukrainos ginkluotųjų pajėgų padalinių kariai jau daugelį savaičių iš požeminių tunelių priešinasi įsiveržusioms Rusijos pajėgoms, rengiančioms didelio masto bombardavimus ir kitokias atakas.

„Pragaras nusileido ant žemės. Į „Azovstal“. Neįtikėtina, kaip laikosi mūsų gynėjai“, – savo žinutėje pridūrė P. Andriuščenka, taip pat paskelbęs vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip ant dūmų apgaubtos gamyklos krinta padegamųjų užtaisų ugnies kaskados.

V. Zelenskis anksčiau sakė, kad „Azovstal“ komplekse apsiaustus Ukrainos karius stengiamasi gelbėti visomis įmanomomis priemonėmis, įtraukiant įtakingus tarpininkus ir valstybes. Ukrainos kariuomenės Generalinis štabas pripažįsta turintis per mažai pajėgų, kad galėtų surengti didelį puolimą blokuojamam Mariupoliui išvaduoti.

Premjero pavaduotoja Iryna Vereščuk gegužės 11-ąją sakė, kad „Azovstal“ komplekse tikriausiai dar yra likę apie tūkstantis karių, iš jų pusė – sunkiai sužeisti.

Ketvirtadienį ji nurodė, kad vyksta derybos dėl 38 sunkiai sužeistų karių evakuacijos.

Penktadienį V. Zelenskis pranešė, kad Ukraina siūlo Rusijai įvairius mechanizmus, kurie leistų išvesti ukrainiečių karius iš „Azovstal“ ir kad Suomijos prezidentas Sauli Niinisto (Saulis Nynistė) per pokalbį telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu aptars šį reikalą.

NATO: Rusijos puolimas Ukrainoje atrodo išsikvepiantis

Rusijos kariuomenės puolimas Ukrainoje atrodo išsikvepiantis, sekmadienį pareiškė vienas aukšto rango NATO pareigūnas, taip pat išreiškęs viltį, kad Kyjivas šį karą laimės.

NATO šalių diplomatijos vadovai sekmadienį Berlyne aptars tolesnę paramą Ukrainai, taip pat Suomijos, Švedijos ir kitų šalių pastangas įstoti į Vakarų karinį aljansą, padidėjus Rusijos keliamai grėsmei.

„Rusijos brutali invazija praranda pagreitį, – žurnalistams sakė NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Mircea Geoana (Mirčia Džoanė). – Žinome, kad su Ukrainos žmonių ir kariuomenės drąsa ir su mūsų pagalba Ukraina gali laimėti šį karą.“

M. Geoana pirmininkauja susitikimui Berlyne, nes NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas šiuo metu sveiksta po koronaviruso infekcijos. Pasak pareigūno, Ukrainos rėmėjai yra „vieningi – esame stiprūs, toliau padėsime Ukrainai laimėti šį karą“.

Vienas iš svarbiausių susitikimo Berlyne klausimų – Aljanso, dabar turinčio 30 narių, plėtros planai.

Suomija ir Švedija jau atliko pirmųjų žingsniu stojimo į bloko link, o Sakartvelas vėl atnaujino šias diskusijas, nors Maskva perspėja, kad kaimyninės šalys dėl to sulauks pasekmių.

„Suomija ir Švedija jau yra artimiausios NATO partnerės“, – pabrėžė M. Geoana ir išreiškė viltį, kad sąjungininkai Helsinkio ir Stokholmo siekius įvertins teigiamai.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock (Analena Bėrbok) sakė, kad jos šalis ir kitos bloko narės per šeštadienį surengtą vakarienę aiškiai išsakė poziciją, kad Suomijos ir Švedijos priėmimas turėtų vykti paspartinta tvarka.

„Jeigu šios dvi šalys nuspręs įstoti, jos galės įstoti labai greitai“, – pažymėjo ji.

Danijos užsienio reikalų ministras savo ruožtu atmetė nuogąstavimus, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino skelbiami perspėjimai gali sutrukdyti Aljansui priimti naujų narių.

„Kiekviena Europos šalis turi fundamentalią teisę pati rinktis savo saugumo planus“, – žurnalistams sakė Jeppe Kofodas (Jepė Kofodas).

„Dabar matome pasaulį, kuriame pagrindinis demokratijos priešas yra Putinas ir mąstysena, kuriai jis atstovauja“, – pridūrė danų diplomatijos vadovas. Anot jo, NATO taip pat palaikys kitas šalis, įskaitant Sakartvelą, kurias Rusija stengėsi „paversti savo įrankiais“.

V. Putinas savo karą Ukrainoje teisino teigdamas, kad tai yra atsakas į NATO plėtrą Rytų Europoje.

Naujausi Rusijos karinės kampanijos būklės vertinimai buvo pateikti rusų pajėgoms atsitraukus nuo Ukrainos antro pagal dydį miesto Charkivo šalies šiaurės rytuose, kuris daug savaičių buvo bombarduojamas. Šiuo metu įnirtingiausios kautynės vyksta Ukrainos rytiniame Donbaso regione.

Rusija jau tikriausiai prarado trečdalį savo kovai parengtų sausumos pajėgų, nuo vasario pabaigos siųstų į kautynes Ukrainoje, ir toliau kenčia dėl „nuolatinio aukšto lygio nualinimo“, nesugebėjusios per pastarąjį mėnesį užimti jokių reikšmingų teritorijų, sakoma sekmadienį Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos paskelbtame kasdieniame karo padėties vertinime.

„Rusijos puolimas Donbase prarado pagreitį ir reikšmingai atsiliko nuo grafiko“, – sakoma per „Twitter“ paskelbtame ministerijos pranešime. Ji pridūrė, kad Rusijos pajėgos toliau kenčia nuo „prastos moralės ir sumažėjusio kovinio veiksmingumo“.

„Esant dabartinėms sąlygoms mažai tikėtina, kad Rusija dramatiškai paspartins savo puolimą per ateinančias 30 dienų“, – konstatavo Gynybos ministerija.

Ukrainos kariuomenė nurodė, kad Maskva dabar daugiausiai dėmesio skiria tiekimo maršrutams apsaugoti, rengdama minosvaidžių, artilerijos ir aviacijos smūgius rytinėje Donecko srityje, stengdamasis išsekinti ukrainiečių pajėgas ir sugriauti įtvirtinimus.

Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorė Liz Truss (Liz Tras) pažymėjo, kad NATO narės sekmadienį taip pat aptars saugumo reikalus už Europos ribų. Šis jos komentaras atspindi didėjantį demokratinių šalių susirūpinimą dėl stiprėjančios Kinijos.

„Gindami euroatlantinį saugumą taip pat turime rūpintis Indijos ir Ramiojo vandenyno regiono saugumu“, – sakė L. Truss.

NATO ministrų susitikimas vyksta po anksčiau šią savaitę Vokietijoje įvykusio Didžiojo septyneto (G-7) diplomatijos vadovų susitikimo. Per jį pareigūnai išsakė tvirtą palaikymą Ukrainai ir perspėjo, kad Rusijos vykdoma grūdų eksporto per Ukrainos uostus blokada gali sukelti pasaulinę maisto krizę.

NATO derybos dėl Suomijos ir Švedijos narystės sėkmingai juda pirmyn

Derybos, kuriose siekiama išsklaidyti Turkijos abejones dėl Suomijos ir Švedijos planų stoti į NATO, „sėkmingai juda pirmyn“, sekmadienį pareiškė Kroatija, kelioms aljanso narėms tikintis, kad dvi Šiaurės šalys greitai prisijungs prie organizacijos.

„Manau, kad diskusijos sėkmingai juda pirmyn ir tikiuosi, kad šiandien turėsime galutinę vaisingą diskusiją ir pasieksime gerą rezultatą, kuriuo parodysime savo solidarumą ir tai, kad kalbame vienu balsu“, – pareiškė Kroatijos užsienio reikalų ministras Gordanas Grličius-Radmanas, atvykęs į Berlyną derybų su NATO kolegomis.

Dieną anksčiau Suomijos ir Švedijos užsienio reikalų ministrai prisijungė prie derybų su gynybos aljanso šalių, įskaitant Turkiją, diplomatijos vadovais, pasinaudoję galimybe tiesiogiai aptarti Ankaros nepritarimą jų planams stoti į NATO.

Turkija jau seniai kaltina Šiaurės valstybes ir ypač Švediją, turinčią gausią turkų imigrantų bendruomenę, priglobiant ekstremistines kurdų grupuotes ir JAV gyvenančio pamokslininko Fethullah Guleno (Fetchulos Giuleno) šalininkus. Ankara ieško F. Guleno dėl nepavykusio bandymo 2016 metais surengti valstybės perversmą.

Kartu Ankara davė suprasti, jog yra pasirengusi aptarti šiuos klausimus su būsimomis NATO kandidatėmis.

Liuksemburgo užsienio reikalų ministras Jeanas Asselbornas (Žanas Aselbornas) pripažino, jog „su Turkija kartais būna sudėtinga“, bet pareiškė, jog „ženklai“, kad Ankaros ir Šiaurės šalių nesutarimai gali būti išspręsti, „regis, nėra prasti“.

Slovakijos užsienio reikalų ministras Ivanas Korčokas atrodė dar labiau tikras ir pareiškė esąs „visiškai įsitikinęs, kad mes rasime sprendimą, kuriuo bus išsklaidyti prisijungti prie aljanso aiškiai norinčių dviejų šalių nuogąstavimai“.

NATO šalims taip pat yra itin svarbu užtikrinti būsimų narių saugumą vadinamuoju pilkuoju laikotarpiu, kai paraiška jau pateikta, bet stojimo procesas dar nebaigtas.

Vokietijos vyriausybė vykdo visus parengiamuosius darbus labai, labai sparčiam ratifikavimo procesui.

„Joms neturėtų būti jokio tarpinio etapo, jokio pilkojo etapo, kai yra neaišku, koks iš tikrųjų yra statusas. Todėl Vokietijos vyriausybė vykdo visus parengiamuosius darbus labai, labai sparčiam ratifikavimo procesui“, – pareiškė A. Baerbock.

Švedija ir Suomija daug dešimtmečių laikėsi neprisijungimo politikos, bet Rusijos vasario 24 dieną pradėta invazija Ukrainoje iš esmės pakeitė švedų ir suomių politikų bei visuomenės nuomonę dėl galimybių įstoti į NATO, siekiant apsisaugoti nuo potencialios Kremliaus agresijos.

Pabrėžęs, kad padėtis yra įtempta, suomių užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto (Peka Havistas) šeštadienį paragino kuo daugiau NATO narių demonstruoti „aiškią paramą“ Suomijai nuo paraiškos pateikimo akimirkos iki galutinio įstojimo.

Suomijos vyriausybė priėmė istorinį sprendimą stoti į NATO

Suomijos vyriausybė priėmė istorinį sprendimą įstoti į NATO, sekmadienį per spaudos konferenciją paskelbė šalies prezidentas Sauli Niinisto (Saulis Nynistė) ir premjerė Sanna Marin (Sana Marin).

Per televizijos tiesiogiai transliuotą spaudos konferenciją S. Niinisto sakė, kad saugumo padėtis regione iš pagrindų pasikeitė, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vasario 24-ąją pasiuntė kariuomenę į kaimyninę Ukrainą.

„Šiandien Respublikos prezidentas ir vyriausybės Užsienio politikos komitetas kartu nutarė, kad Suomija teiks paraišką dėl NATO narystės, pasikonsultavusi su parlamentu. Tai istorinė diena. Prasideda nauja era“, – visuomeninis transliuotojas „Yle“ citavo prezidento kalbą.

S. Niinisto dar kartą pabrėžė, kad Suomijos sprendimas stoti į NATO nėra nukreiptas prieš jokią šalį.

Tai istorinė diena. Prasideda nauja era.

„Saugumas nėra žaidimas, kuriame vieno laimėjimas reiškia kito pralaimėjimą. Kai Suomijos saugumas bus sustiprintas, tai nėra nukreipta prieš nieką kitą – visų saugumas padidėja“, – kalbėjo prezidentas.

Pirmadienį šį sprendimą svarstys Suomijos parlamentas ir dabartinės prognozės rodo, kad stojimą į aljansą palaikys didelė dalis šalies parlamentarų, kurių yra 200.

Premjerė S. Marin padėkojo prezidentui už sklandų bendradarbiavimą su vyriausybe sprendžiant šį klausimą.

„Mūsų sprendimas – istorinis, – sakė ji. – Tikimės, kad parlamentui pritarus šiai nuostatai, sprendimas įgis tvirčiausią įmanomą pagrindą.“

„Mums svarbiausias dalykas – Suomijos saugumas, bet tapusi NATO nare Suomija taip pat prisiims atsakomybę už viso Aljanso saugumą“, – „Yle“ citavo premjerės žodžius.

Pasak S. Marin, šis sprendimas taip pat sustiprins visos Šiaurės Europos saugumą ir atvers naujų galimybių Šiaurės šalių bendradarbiavimui.

S. Marin socialdemokratų partija dar šeštadienį pareiškė palaikanti narystę NATO, taigi galima numanyti, kad sprendimui pritars didžioji dauguma šalies įstatymų leidėjų.

„Tikiuosi, kad savo paraišką galėsime išsiųsti kitą savaitę kartu su Švedija“, – šeštadienį pareiškė premjerė.

Koordinavimas su Švedija

Analogišką žingsnį artimiausiu metu ketina žengti ir kaimyninė Švedija.

Švedijos vyriausybė antradienį planuoja pateikti NATO oficialią paraišką priimti šalį į Vakarų gynybos aljansą, sekmadienį pranešė dienraštis „Svenska Dagbladet“.

Pranešime nurodoma, jog jeigu viskas vyks kaip planuota, Švedijos prašymas antradienį Briuselyje bus įteiktas NATO generaliniam sekretoriui Jensui Stoltenbergui.

Kaip rašo „Svenska Dagbladet“, šie planai dar gali būti pakeisti, kadangi Stokholmas nori įteikti paraišką kartu su kaimynine Suomija, bet dar neaišku, ar Helsinkis parengs savo paraišką iki antradienio.

Suomių užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto (Peka Havistas) anksčiau švedų dienraščiui „Aftonbladet“ sakė, kad Suomija stojimo į NATO paraišką tikriausiai teiks trečiadienį.

Suomių gynybos ministras Antti Kaikkonenas (Antis Kaikonenas) ketvirtadienį savo tinklaraštyje išreiškė viltį, kad Švedija prieis tokią pačią išvadą ir kad „galėsime paprašyti narystės kartu“.

Švedų užsienio reikalų ministrė Ann Linde (An Lindė) sakė, kad „Suomijos sprendimas, savaime suprantama, Švedijai labai svarbus“. Ji pridūrė, kad Stokholmas savo sprendimą taip pat „greitai“ paskelbs.

Suomija turi 1,3 tūkst. km ilgio bendrą sieną su Rusija ir daugelį dešimtmečių laikėsi karinio neutralumo politikos.

1939 metais į šalį įsiveržė Sovietų Sąjunga.

Per vadinamąjį Žiemos karą suomiai įnirtingai priešinosi, bet galiausiai Helsinkis buvo priverstas pagal taikos sutartį su Maskva užleisti Rusijai didelę dalį savo rytinės Karelijos srities.

Rusija jau ne kartą įspėjo, kad Helsinkio įstojimas į aljansą turės pasekmių.

S. Niinisto anksčiau šią savaitę reporteriams pareiškė, kad šalies įstojimas į NATO „nebūtų prieš nieką nukreiptas“.

Jis taip pat pažymėjo, kad jo atsakymas Rusijai būtų: „Jūs tai sukėlėte. Pažiūrėkite į veidrodį.“

Turkijos iššūkis

Vis dėlto Helsinkio ir Stokholmo prisijungimą prie Vakarų gynybos aljanso gali sutrikdyti netikėtai pasikeitusi Ankaros pozicija.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) penktadienį pareiškė, kad Ankara neturi „teigiamos nuomonės“ dėl Suomijos ir Švedijos galimybės įstoti į NATO, ir apkaltino šias valstybes suteikiant prieglobstį kurdų „teroro organizacijoms“.

S. Niinisto sekmadienį sakė, kad šis Turkijos lyderio pareiškimas jį suglumino.

„Atvirai kalbant, turiu pasakyti, kad esu sutrikęs. Prieš mėnesį kalbėjausi telefonu su [R. T.] Erdoganu. Jis pats, savo iniciatyva iškėlė mūsų paraiškos dėl narystės NATO klausimą ir pasakė, kad palankiai ją įvertins“, - sakė jis.

S. Niinisto taip pat priminė, kad skyrėsi ir Turkijos pastarosiomis dienomis daryti pareiškimai. Anot jo, Suomijai dabar reikia aiškaus Turkijos atsakymo.

Prezidentas pažymėjo esąs pasirengęs naujai diskusijai su R. T. Erdoganu artimiausiomis dienomis.

Suomių užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto (Peka Havistas) šeštadienį atvykęs į NATO diplomatijos vadovų susitikimą išreiškė viltį, kad pavyks rasti „sprendimą“, galintį įtikinti Ankarą nebeprieštarauti Suomijos ketinimui stoti į Aljansą.

Kyjivas pervadino sovietinių laikų paminklą

Dėl Rusijos invazijos į Ukrainą sostinė Kyjivas pervadino žinomą sovietinių laikų paminklą, kuris turėjo simbolizuoti glaudžius santykius su Maskva. Tautų draugystės paminklas nuo šiol vadinsis Ukrainiečių tautos laisvės paminklu, „Telegram“ kanale pranešė Kyjivo meras Vitalijus Klyčko.

Praėjusį mėnesį miesto valdžios sprendimu buvo demontuotos šiam monumentui priklausiusios rusų ir ukrainiečių darbininkų statulos. „Ne be pastangų, tačiau abiejų darbininkų sovietinė skulptūra šiandien vakare demontuota“, – tada pareiškė V. Klyčko. Pradžioje krito rusų darbininko galva, sakė jis. Demontavimas esą nebuvo lengvas, tačiau galiausiai pavyko. Tai turi simbolinę galią. „Turime išvyti iš savo šalies priešą ir rusų okupantą“, – pažymėjo V. Klyčko.

Kyjive neliks ir kitų sovietmečio monumentų. Miesto valdžia yra sudariusi atitinkamą daugiau kaip 40 paminklų ir atminimo lentų sąrašą.

Dabar pervadintas 35 metrų aukščio paminklas Kyjivo centre iškilo 1982 metais.

Rusija atakavo karinius taikinius Vakarų Ukrainoje

Rusijos ginkluotosios pajėgos, Ukrainos duomenimis, po kelių dienų pertraukos Lvivo regione šalies vakaruose vėl raketomis apšaudė karinę infrastruktūrą. Po sekmadienio rytą vykusių atakų apie žuvusiuosius ar sužeistuosius duomenų nėra, „Telegram“ kanale pranešė karinės administracijos vadovas Maksymas Kozyckis. Nustatinėjamas sunaikinimų mastas. Visiškai sugriautas vienas objektas netoli Javorivo.

Tai buvo pirmas kartas per maždaug savaitę, kai regione netoli Lenkijos sienos aidėjo oro pavojaus sirenos. Rusų pajėgos kol kas puolimo nekomentavo.

Gynybos ministerija Maskvoje pranešė, kad per oro smūgius naktį smogta dviem Ukrainos vadavietėms, 11 dalinių susitelkimo vietų ir 4 amunicijos sandėliams. Taikiniai esą buvo Donecko srityje Rytų Ukrainoje. Iš artilerijos apšaudytos dar šešios vadavietės ir 123 dalinių ir technikos pozicijos, sakė ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas. „Sunaikinta“ 150 ukrainiečių kovotojų.

Rusijos oro gynyba, be kita ko, Luhansko, Donecko srityse ir apie Gyvačių salą Juodojoje jūroje numušė 15 dronų, teigė I. Konašenkovas. Charkivo ir Chersono srityse paleistos raketos. Nepriklausomai patvirtinti šių duomenų nėra galimybės.

Italų policija: rusų programišiai mėgino sutrikdyti „Eurovizijos“ finalą

Italijos policija teigia užkirtusi kelia programišių atakoms prieš „Eurovizijos“ dainų konkurso finalą Turine. Programišiai per pirmąjį pusfinalį antradienio vakarą ir per finalą naktį iš šeštadienio į sekmadienį mėgino įsilaužti į sistemas, sekmadienį Turine pranešė policija.

Kibernetinių nusikaltimų specialistai atakas priskyrė rusų įsilaužėlių grupuotei „Killnet“. Jau prieš tai būta spėlionių, kad Rusijos kibernetiniai nusikaltėliai mėgins atakomis sutrikdyti konkursą. Policija, be to, registravo vadinamąsias DDoS kibernetines atakas per balsavimą. Taip programišiai mėgina dideliu užklausų srautu paralyžiuoti sistemą.

Rusijai dėl karo prieš Ukrainą neleista dalyvauti šių metų „Eurovizijos“ dainų konkurse. Naktį į sekmadienį 66-ą kartą vykusį finalą užtikrintai laimėjo Ukrainos atstovai – grupė „Kalush Orchestra“ su daina „Stefania“.

V. Zelenskis pasirašė įstatymą dėl prorusiškų partijų uždraudimo

Ukrainoje bus uždraustos Rusijos karą remiančios partijos. Prezidentas V. Zelenskis pasirašė gegužės pradžioje priimtą atitinkamą įstatymą, pranešė Ukrainos parlamentas.

Įstatymas įsigalioja praėjus dienai po oficialaus jo paskelbimo. Draudimas, pavyzdžiui, palies partijas, kurios pateisina ar neigia Rusijos karą prieš Ukrainą.

Jau kovą Ukrainos institucijos sustabdė keliolikos ryšių su Rusija turinčių partijų veiklą.

Rusijos pajėgos vasario 24-ąją įsiveržė į Ukrainą.

J. Stoltebergas: Suomijos, Švedijos noras įstoti į NATO rodo, kad agresija nenaudinga

Suomijos ir Švedijos įstojimas į NATO po Rusijos invazijos į Ukrainą įrodys, kad „agresija yra nenaudinga“, sekmadienį pareiškė aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

„Jų narystė padidins mūsų bendrą saugumą, parodys, kad NATO durys yra atviros ir kad agresija yra nenaudinga“, – pareiškė jis reporteriams per aljanso susitikimą Berlyne.

Kiek anksčiau sekmadienį Suomijos prezidentas Sauli Niinisto (Saulis Nynistė) ir premjerė Sanna Marin (Sana Marin) per spaudos konferenciją paskelbė, kad šalies vyriausybė priėmė istorinį sprendimą įstoti į NATO.

Tokį pat žingsnį artimiausiu metu ketina žengti ir kaimyninė Švedija.

Dienraštis „Svenska Dagbladet“ sekmadienį pranešė, kad Švedijos vyriausybė jau antradienį planuoja pateikti NATO oficialią paraišką priimti šalį į Vakarų gynybos aljansą.

Turkija neblokuoja Švedijos ir Suomijos stojimo į NATO

J. Stoltenbergas taip pat pareiškė esąs tikras, kad Turkijai rūpestį keliantys klausimai dėl numatomo Švedijos ir Suomijos stojimo į aljansą bus išspręsti.

„Esu tikras, kad mes sugebėsime rasti bendrą pagrindą, pasieksime sutarimą dėl to, kaip spręsti su naryste susijusius klausimus“, – pareiškė jis reporteriams ir pridūrė palaikantis ryšį su Turkijos užsienio reikalų ministru Mevlutu Cavusoglu (Mevliutu Čavušohlu).

Jo teigimu, Ankara neblokuoja Švedijos ir Suomijos stojimo į aljansą: „Turkija aiškiai davė suprasti, jog neketina blokuoti narystės.“

Turkija jau seniai kaltina Šiaurės valstybes ir ypač Švediją, turinčią gausią turkų imigrantų bendruomenę, priglobiant ekstremistines kurdų grupuotes ir JAV gyvenančio pamokslininko Fethullah Guleno (Fetchulos Giuleno) šalininkus. Ankara ieško F. Guleno dėl nepavykusio bandymo 2016 metais surengti valstybės perversmą.

Kartu Ankara yra davusi suprasti, kad yra pasirengusi aptarti šiuos klausimus su būsimomis NATO kandidatėmis.

A. Blinken įsitikinęs, kad Suomija ir Švedija įstos į NATO

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) pareiškė esąs tikras, kad, nepaisant Turkijos išreikštų nuogąstavimų, Švedija ir Suomija įstos į NATO, kai oficialiai pateiks paraiškas.

„Jungtinės Valstijos tvirtai parems ir Švedijos, ir Suomijos stojimo į NATO paraiškas, jeigu šios šalys nuspręs oficialiai jas pateikti“, – pareiškė jis reporteriams po NATO užsienio reikalų ministrų susitikimo Berlyne.

„Esu išties įsitikinęs, kad mes pasieksime sutarimą“, – pridūrė jis.

NATO gali suteikti Suomijai ir Švedijai saugumo garantijų pereinamuoju laikotarpiu

Tuo tarpu J. Stoltenbergas taip pat pareiškė, kad NATO įvertins galimybes suteikti Suomijai ir Švedijai saugumo garantijų pereinamuoju laikotarpiu tarp stojimo paraiškos pateikimo ir įstojimo į aljansą.

„Suomija ir Švedija yra susirūpinusios dėl pereinamojo laikotarpio ... pamėginsime paspartinti tą procesą“, – pareiškė NATO generalinis sekretorius.

„Apsvarstysime būdus suteikti saugumo garantijų, be kita ko, stiprinant NATO buvimą regione.“

NATO generalinis sekretorius: Ukraina gali laimėti karą

Ukraina gali nugalėti invaziją surengusią Rusiją, sekmadienį pareiškė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, paraginęs aljanso nares ir toliau siųsti karinę pagalbą Kyjivui.

„Ukraina gali laimėti šį karą. Ukrainiečiai drąsiai gina savo tėvynę“, – pareiškė jis ir pridūrė, kad „mes privalome ir toliau didinti bei išlaikyti savo ... paramą Ukrainai“.

Tuo tarpu Vokietijos užsienio reikalų ministrė A. Baerbock pažymėjo, kad NATO šalys yra pasirengusios karinę pagalbą Ukrainai teikti tol, kol Kyjivui to reikės siekiant atremti Rusijos invaziją.

„Mes sutinkame, jog neturime mažinti ir nemažinsime savo nacionalinių pastangų, ypač susijusių su karine parama, tol, kol Ukrainai reikės šios paramos savo šalies savigynai“, – pareiškė ji per NATO susitikimą Berlyne.

Kyjivas giria Berlyną už ginklų tiekimą

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba sekmadienį pagyrė Vokietiją už sukurtą „precedentą“ ir įveiktą „psichologinį barjerą“, kuris trukdė tiekti Kyjivui sunkiąją ginkluotę.

„Buvo sukurtas precedentas. Įveiktas pirmasis psichologinis barjeras (dėl ginklų perdavimo Ukrainai)“, – pareiškė D. Kuleba feisbuke paskelbtame vaizdo įraše savo vizito Berlyne metu.

Berlynas, anksčiau delsęs skirti sunkiosios ginkluotės su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai, dabar didina siunčiamų ginklų kiekius ir perduos Kyjivui vokiškų savaeigių haubicų.

D. Kuleba pažymėjo, kad Vokietija ukrainiečių kariams organizavo artilerijos mokymus.

„Tai labai svarbi akimirka mūsų santykiams, nes tai bus pirmieji sunkieji ginklai, kuriuos Vokietija netrukus perduos Ukrainai“, – pareiškė jis.

Vokietija praėjusią savaitę pareiškė nusiųsianti Ukrainai septynias savaeiges haubicas „Panzerhaubitze 2000“, kurios, pasak D. Kulebos, bus panaudotos „priešui sutriuškinti“.

Ukrainos diplomatijos vadovas sakė aptaręs, kokie kiti ginklai galėtų būti perduoti Kyjivui, bet „galutinį sprendimą vis vien priims vokiečiai“.

Didesnių ginklų kiekių siuntimą Ukrainai D. Kuleba Vokietijos sostinėje taip pat aptarė su JAV valstybės sekretoriumi A. Blinkenu.

„Daugiau ginklų ir kita pagalba vyksta į Ukrainą“, – parašė jis tviteryje ir paskelbė savo susitikimo su JAV pareigūnu nuotrauką.

Ukrainos URM vadovas taip pat pareiškė, kad Vokietija priėmė „politinį sprendimą“ atsikratyti savo energetinės priklausomybės nuo Maskvos.

„Man susidaro įspūdis, kad esminis politinis sprendimas, jog Vokietijos priklausomybė nuo rusiškų dujų yra milžiniška problema ir kad ši priklausomybė turi pasibaigti, toks sprendimas buvo priimtas“, – pažymėjo jis.

Vokietija yra „viena iš pagrindinių šalių, kurios realiai siekia rusiškos naftos embargo“, nors dar neseniai manė, kad tai „neįmanoma“, pridūrė Ukrainos ministras.

Pareigūnas: Iranas svarsto galimybę eksportuoti dujas į Europą

Dėl Rusijos karo Ukrainoje sparčiai kylant energijos kainoms, Iranas svarsto galimybę eksportuoti gamtines dujas į Europą, sekmadienį pareiškė šalies naftos ministerijos pareigūnas.

„Iranas nagrinėja šį klausimą, bet sprendimo dar nepriėmėme“, – pareiškė naftos viceministras Majidas Chegeni (Madžidas Čegenis), kurį cituoja oficialioji ministerijos naujienų agentūra „Shana“.

„Iranas visada siekia vystyti energetinę diplomatiją ir plėsti rinką“, – pridūrė jis.

Iranas visada siekia vystyti energetinę diplomatiją ir plėsti rinką.

Nors Irano įrodytos dujų atsargos yra vienos didžiausių pasaulyje, šalies naftos ir dujų sektorius smarkiai nukentėjo dėl JAV sankcijų, kurios buvo vėl įvestos 2018 metais, kai Vašingtonas pasitraukė iš Teherano ir galingų pasaulio valstybių branduolinio susitarimo.

Pernai Vienoje prasidėjo derybos dėl 2015 metais pasirašyto susitarimo gaivinimo, tačiau jos jau ne vieną savaitę yra sustabdytos.

Rusijai vasario pabaigoje surengus invaziją į Ukrainą, naftos ir dujų kainos pasaulyje smarkiai pakilo. Tai skaudžiai smogė ir Europai, nes daugelis žemyno šalių yra priklausomos nuo energijos išteklių importo iš Rusijos.

Pernai Europos Sąjunga (ES) gavo apie 155 mlrd. kubinių metrų rusiškų dujų, o tai sudarė 45 proc. jos importo.

Irano naftos viceministras taip pat patvirtino, kad Teheranas ir Bagdadas prieš kelias savaites pasirašė susitarimo memorandumą, pagal kurį Iranas padidins dujų eksportą į Iraką.

„Dujų eksportas iš Irano padidėjo ir šiame memorandume buvo nustatyta, kad Irako 1,6 mlrd. JAV dolerių skola Iranui bus sumokėta iki gegužės pabaigos“, – pridūrė M. Chegeni.

Nors Irakas pats turi didelių dujų atsargų, dėl dešimtmečius trukusio karo, menkų investicijų ir sankcijų šalis yra priklausoma nuo dujų importo iš Irano, iš kurio gauna trečdalį reikalingo dujų kiekio.

Ankara: Suomija derybose dėl narystės NATO konstruktyvi, o Švedija – provokuojanti

Turkijos užsienio reikalų ministras M. Cavusoglu sekmadienį pagyrė Suomiją už konstruktyvų požiūrį, tačiau sukritikavo Švediją už „provokuojančius“ pareiškimus per Berlyne sekmadienį vykusį aljanso susitikimą.

Penktadienį Turkija pagrasino blokuoti šį NATO plėtros procesą, kuriam būtinas visų aljanso narių pritarimas.

„Švedijos užsienio reikalų ministro pareiškimai, deja, nėra konstruktyvūs. Ji ir toliau daro provokuojančias pastabas“, – kalbėjo M. Cavusoglu žurnalistams Berlyne.

Turkijos diplomatijos vadovas pasirinko taikesnį toną Suomijos, kurią jis apibūdino kaip „labai pagarbią“ Ankaros „susirūpinimo“ akivaizdoje, atžvilgiu.

„Deja, to paties nematome iš Švedijos pusės“, – tvirtino jis.

Turkija jau seniai kaltina Šiaurės valstybes ir ypač Švediją, turinčią gausią turkų imigrantų bendruomenę, priglobiant ekstremistines kurdų grupuotes ir JAV gyvenančio pamokslininko Fethullah Guleno (Fetchulos Giuleno) šalininkus. Ankara ieško F. Guleno dėl nepavykusio bandymo 2016 metais surengti valstybės perversmą.

„Mes visada pritarėme NATO atvirų durų politikai. Tačiau tai, kad šios dvi šalys palaiko ryšius su teroristinės organizacijos nariais, kad Švedija siunčia jiems ginklus ir kad jos taiko apribojimus gynybos įrangos eksportui į Turkiją, prieštarauja aljanso dvasiai“, – kalbėjo Turkijos URM vadovas.

Jis pabrėžė, kad Ankara laukia, kokias garantijas pasiūlys abi šalys.

„Būtina nutraukti paramą teroristinėms organizacijoms ir panaikinti eksporto į Turkiją apribojimus. Sakau tai ne kaip apie derybų priemonę, o todėl, kad tai reiškia būti sąjungininkais“, – kalbėjo M. Cavusoglu.

Švedijos valdančioji Socialdemokratų partija pritarė šalies narystei NATO

Švedijos valdančioji Socialdemokratų partija sekmadienį pareiškė, kad pritaria šalies prisijungimui prie NATO, taip atsisakydama dešimtmečius trukusios priešpriešos ir atverdama kelią šiai Skandinavijos valstybei teikti paraišką dėl narystės aljanse.

„Tokiu būdu socialdemokratai sieks užtikrinti, kad Švedija, jei paraiška bus patvirtinta, pareikštų vienašališkas išlygas dėl branduolinių ginklų ir nuolatinių bazių dislokavimo Švedijos teritorijoje“, – sakoma partijos pareiškime praėjus kelioms valandoms po to, kai kaimyninė Suomija pranešė apie savo oficialų ketinimą teikti paraišką dėl narystės.

Rusijai vasario 24 dieną įsiveržus į Ukrainą, istoriškai neutraliose Švedijoje ir Suomijoje smarkiai pasikeitė politinė ir viešoji nuomonė narystės NATO klausimu: dauguma šių šalių gyventojų dabar jai pritaria kaip atgrasymo nuo galingosios rytinės kaimynės agresijos priemonei.

Švedijos parlamentinių partijų penktadienį paskelbtoje saugumo politikos apžvalgoje padaryta išvada, kad Švedijos narystė NATO sumažintų konfliktų Šiaurės Europoje riziką.

Apžvalgoje nepateikiama konkreti rekomendacija, kokį kelią galiausiai turėtų pasirinkti šalis, tačiau pažymima, kad „nėra realistiška plėtoti dvišalius gynybos aljansus už esamų europinių ir euroatlantinių struktūrų ribų“. Joje taip pat pripažįstama, jog dabartinio bendradarbiavimo sąlygomis „nėra garantijų, kad Švedijai bus padedama, jei ji taptų rimtos grėsmės ar atakos taikiniu“.

Švedijos vyriausybė antradienį planuoja pateikti NATO oficialią paraišką priimti šalį į Vakarų gynybos aljansą, sekmadienį paskelbė dienraštis „Svenska Dagbladet“.

Anot leidinio, jog jeigu viskas vyks kaip planuota, Švedijos prašymas antradienį Briuselyje bus įteiktas NATO generaliniam sekretoriui Jensui Stoltenbergui.

Kaip rašo „Svenska Dagbladet“, šie planai dar gali būti pakeisti, kadangi Stokholmas nori įteikti paraišką kartu su kaimynine Suomija, bet dar neaišku, ar Helsinkis parengs savo paraišką iki antradienio.

Švedija, kuri Antrajame pasauliniame kare buvo neutrali, daugiau kaip 200 metų nedalyvavo kariniuose aljansuose, nors nuo 1990-ųjų užmezgė glaudesnius ryšius su NATO.

Ukraina: iki šiol žuvo apie 27 400 rusų karių

Ukrainos užsienio reikalų ministerija nurodo, kad nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną žuvo apie 27 400 rusų karių.

Tviteryje paskelbtoje diagramoje ministerija pateikia ir sunaikintos karinės įrangos bei ginklų sistemų skaičius. Šiais duomenimis, Rusijos pajėgos, be kita ko, neteko 200 lėktuvų, 164 sraigtasparnių ir 1 220 tankų. Duomenų nepriklausomai patikrinti nėra galimybės.


Šiame straipsnyje: karaskaras UkrainojeRusijaUkraina

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių