Amhersto koledžo teisės ir politikos mokslų profesorius Austinas Saratas, parašęs kelias knygas apie mirties bausmę, teigė, kad atvejų, kai žmonės išgyvena mirties bausmės vykdymą, padaugėjo valstijoms susiduriant su vis didesniais sunkumais naudojant mirtinas injekcijas.
Jo duomenimis, 1890–2010 metais mirtinos injekcijos buvo nesėkmingai atliktos maždaug 7 proc. atvejų. Visų mirties bausmės vykdymo būdų bendras tokių atvejų rodiklis tuo laikotarpiu siekė 3,2 proc.
Nuo 2010 metų nesėkmingų mirtinų injekcijų dalis, pasak A. Sarato, išaugo iki maždaug 8 proc.
Vaistų tiekimas tapo problema
Mirtina injekcija buvo sukurta 1977 metais Oklahomoje, ieškant alternatyvų korimui, sušaudymui, dujų kameroms ir elektros kėdei. Pirmą kartą šis metodas panaudotas po penkerių metų Teksase.
Pirminėje procedūroje buvo naudojami trys vaistai: anestetikas natrio tiopentalis, paralyžiuojantis pankuronio bromidas ir širdies veiklą sustabdantis kalio chloridas.
Tačiau maždaug nuo 2010 metų farmacijos bendrovės pradėjo riboti savo gaminamų vaistų naudojimą egzekucijoms.
Jungtinėje Karalystėje veikianti žmogaus teisių organizacija „Reprieve“ tuo metu pradėjo kampaniją, kuria siekė sustabdyti Europos bendrovių gaminamų vaistų eksportą į JAV, jei jie būtų naudojami mirties bausmei vykdyti.
Vėliau Jungtinė Karalystė ir Europa įvedė eksporto kontrolės priemones, o panašių apribojimų ėmėsi ir JAV farmacijos bendrovės.
„Vaistų kompanijos pradėjo sakyti: „Mes nenorime tokio neigiamo viešumo“, – sakė A. Saratas.
Vaistų pradėta ieškoti kitur
Atsiradus įprastų preparatų trūkumui, valstijos ėmė ieškoti kitų tiekėjų, tarp jų – vaistus individualiai gaminančių vaistinių.
Ričmondo universiteto Teisės mokyklos profesorė Corinna Barrett Lain teigė, kad kai kurios tokias medžiagas egzekucijoms tiekusios vaistinės turėjo itin problemišką istoriją.
Pasak jos, naudojami preparatai gali būti netinkamo stiprumo arba netinkamai laikyti, o tai gali paveikti jų veikimą.
2015 metais Vaistų gamybos vaistinėse aljansas pareiškė nerekomenduojantis savo nariams gaminti preparatų mirtinoms injekcijoms, nors kartu pripažino atskirų specialistų teisę spręsti pagal savo asmeninius, etinius ar religinius įsitikinimus.
Medikai procedūrose dalyvauti nenori
Dar prieš pirmąją mirtiną injekciją Amerikos medikų asociacija pareiškė, kad gydytojai neturėtų dalyvauti vykdant mirties bausmes.
Tokia pozicija iki šiol įtvirtinta asociacijos Medicinos etikos kodekse.
„Asmens nuomonė apie mirties bausmę yra jo asmeninis moralinis sprendimas. Tačiau profesijos, kurios paskirtis – saugoti gyvybę, narys gydytojas neturi dalyvauti teisėtai vykdomoje egzekucijoje“, – teigiama kodekse.
Amerikos slaugytojų asociacija nuo devintojo dešimtmečio pradžios taip pat laikosi pozicijos, kad slaugytojai neturėtų dalyvauti vykdant mirties bausmę.
Nacionalinė greitosios medicinos pagalbos technikų asociacija 2010 metais taip pat pareiškė griežtai prieštaraujanti greitosios pagalbos darbuotojų, paramedikų ir kitų skubiosios pagalbos specialistų dalyvavimui egzekucijose.
Vaistus gali leisti ne medikai
C. B. Lain teigimu, informacija apie tai, kas konkrečiai suleidžia mirtinai injekcijai naudojamus vaistus, dažnai slepiama.
Procedūroje gali dalyvauti vadinamoji medicinos komanda, kuri įveda intraveninę sistemą, tačiau pačius vaistus kai kuriose vietose gali suleisti medicininio išsilavinimo neturintys kalėjimo darbuotojai.
Pasak profesorės, preparatai gali būti leidžiami iš atskiros patalpos per maždaug 2,1 metro ilgio vamzdelius.
Viena dažniausiai nurodomų nesėkmingų mirtinų injekcijų priežasčių yra nesugebėjimas tinkamai įvesti intraveninės sistemos.
Šiemet Tenesyje tai jau antras atvejis
Gegužę Tenesyje buvo sustabdytas Tony Carrutherso mirties bausmės vykdymas.
Pareigūnai daugiau nei valandą nesėkmingai bandė rasti tinkamą veną. Vėliau valstijos gubernatorius jo egzekuciją atidėjo vieniems metams.
Taip pat nepavyko įvykdyti ir Christos Pike mirties bausmės.
50-metė moteris buvo nuteista mirties bausme už 1995 metais įvykdytą žmogžudystę.
Jai buvo suleistos dvi vieno preparato – raminamojo pentobarbitalio – dozės.
Penktadienį pateiktuose teismo dokumentuose jos advokatai nurodė, kad C. Pike tebėra be sąmonės, intubuota ir prijungta prie dirbtinės plaučių ventiliacijos aparato Nešvilio apylinkių ligoninėje.
Kodėl procedūra nepavyko – dar neaišku
Kol kas nenustatyta, kodėl C. Pike mirties bausmės vykdymas nepavyko.
C. B. Lain nurodė kelias galimybes: vaistas galėjo patekti ne į veną, o į audinius, galėjo būti nepakankamo stiprumo arba moters organizmas galėjo į jį sureaguoti kitaip.
Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad šiuo atveju naudotas vienas vaistas, o ne trijų preparatų kombinacija, kuri buvo taikoma pirminiame mirtinos injekcijos protokole.
Kai kurios valstijos renkasi kitus būdus
Kilus sunkumų dėl mirtinų injekcijų, JAV valstijos pradėjo grįžti prie kitų mirties bausmės vykdymo metodų.
JAV Teisingumo departamentas balandį paskelbė, kad federalinių egzekucijų metodai bus išplėsti įtraukiant sušaudymą.
Alabama nuo 2024 metų naudoja azoto hipoksiją – mirties bausmės būdą, kai žmogus miršta dėl deguonies trūkumo.
A. Sarato teigimu, Jungtinės Valstijos daugiau nei šimtmetį ieško mirties bausmės vykdymo būdo, kuris būtų patikimas ir humaniškas.
„Tokio metodo nėra“, – sakė profesorius.
Naujausi komentarai