Agentūra apskaičiavo, kad „mažiausiai 239 tūkst.“ mirčių įvyko dėl susidūrimo su didesniu nei rekomenduojama KD2,5 lygiu. KD2,5 – mažiausios dalelės, kurias galima įkvėpti ir kurios ypač pavojingos žmonių sveikatai.

Daugiausia mirčių užregistruota Italijoje, Lenkijoje ir Vokietijoje.

Visame žemyne šis skaičius sumažėjo, palyginus su 2021 m., kai dėl kietųjų dalelių, kurios gali prasiskverbti giliai į plaučius, anksčiau laiko mirė 253 tūkst. žmonių.

Agentūra pažymėjo, kad trijų pagrindinių oro teršalų – smulkiųjų kietųjų dalelių, azoto dioksido ir ozono – ilgalaikio poveikio sveikatai rodikliai gerėja.

Nuo 2005 m. iki 2022 m. mirčių dėl KD2,5 sumažėjo 45 proc., todėl tikimasi, kad iki 2030 m. visame žemyne tokių mirčių turėtų sumažėti 55 proc.

Ataskaitoje teigiama, kad dėl ozono (O3) taršos, visų pirma kylančios iš kelių eismo ir pramoninės veiklos, mirė 70 tūkst. žmonių.

Dar 48 tūkst. ankstyvų mirčių kaltininkas – azoto dioksidas (NO2), į orą daugiausia patenkantis iš transporto priemonių ir šiluminių elektrinių.

Agentūra šių skaičių nesumuoja, nes, jos manymu, kai kurios mirtys tokiu atveju būtų įskaičiuotos du kartus, tačiau pabrėžia, kad oro tarša tebėra didžiausia aplinkos grėsmė europiečių sveikatai.