„Gavus informaciją iš Nacionalinės gvardijos, buvo duoti nurodymai evakuoti Akrotirio savivaldybės rajoną ir Pafoso oro uostą“, – socialiniame tinkle „X“ nurodė ministerija.
Tai įvyko po to, kai anksčiau pirmadienį buvo perimti du link Akrotirio bazės skridę dronai.
Du nauji dronai, skridę link Jungtinės Karalystės (JK) bazės Kipre, pirmadienį buvo perimti, pranešė Kipro vyriausybės atstovas neilgai trukus po to, kai šios oro pajėgų bazės pakilimo takui smogė kitas dronas.
„Du bepiločiai orlaiviai (dronai), skridę link Britanijos bazių Akrotiryje, buvo laiku neutralizuoti“, – socialiniame tinkle „X“ parašė atstovas Konstantinas Letimbiotis.
JK bazėje Kipre nuskambėjus sirenoms buvo paskelbta evakuacija, pranešė naujienų agentūros AFP korespondentas.
Apie 70 automobilių buvo matyti važiuojantys iš Akrotirio bazės pietinėje Viduržemio jūros salos pakrantėje, sakė korespondentas ir pridūrė, kad dauguma jų turėjo civilinius valstybinius numerius.
Be Britanijos ir kito karinio personalo, bazėje taip pat dirba civiliai.
JK vyriausybė pirmadienį pabrėžė, jog kare nedalyvauja, nors ir teigė, kad leis JAV naudotis Britanijos bazėmis per karą su Iranu.
Praėjus daugiau nei dviem dešimtmečiams po to, kai Britanija pasekė Jungtines Valstijas į karą Irake, ji stengiasi išvengti įsitraukimo į naują Artimųjų Rytų konfliktą su nenuspėjamomis pasekmėmis.
JK pareigūnai teigia, kad sekmadienio vakarą atakos dronas pataikė į oro pajėgų bazės Akrotiryje pakilimo taką. Sužeistųjų nebuvo, o žala buvo „minimali“, tačiau smūgis iš esmės atnešė konfliktą į Europos žemyną.
Kol kas neaišku, ar dronas buvo paleistas iš Irano, ar Teherano remiamos kovotojų grupuotės, tokios kaip „Hezbollah“ Libane.
Maždaug po 12 valandų vėl nuskambėjo sirenos, kai du naikintuvai „Typhoon“ ir pora karo lėktuvų F-35 pakilo į orą. Vienas gyventojas naujienų agentūrai AP parodė žinutę, atsiųstą iš bazės, įspėjančią apie „besitęsiančią saugumo grėsmę“ ir raginančią žmones likti patalpose ir atokiau nuo langų.
Karališkųjų oro pajėgų centras
Akrotiris yra pagrindinė JK oro bazė operacijoms Artimuosiuose Rytuose, o pastaraisiais metais ją naudojo Britanijos karo lėktuvai misijoms prieš „Islamo valstybės“ grupuotę Sirijoje ir Irake bei smūgiams į husių taikinius Jemene.
JK išlaikė šią ir dar vieną bazę Kipre po to, kai rytinė Viduržemio jūros sala 1960 metais atgavo nepriklausomybę nuo Britanijos kolonijinio valdymo.
Anksčiau ji buvo pulta 1986 metais, kai Libijos kovotojai atakavo bazę minosvaidžiais, raketiniais granatsvaidžiais ir šaunamaisiais ginklais; tąsyk buvo sužeisti trys žmonės.
Didėjant įtampai tarp JAV ir Irano, Britanija praėjusį mėnesį kaip gynybos priemonių paketo dalį dislokavo papildomus F-35 naikintuvus Akrotiryje, kartu su radarais, antidronų sistemomis ir oro gynybos priemonėmis.
JK gynybos ministerija pirmadienį pranešė, kad britų personalo, gyvenančio bazėje, šeimos atsargumo sumetimais buvo perkeltos į netoliese esančias patalpas.
Skaudi Irako patirtis
Britanija nedalyvavo smūgiuose Iranui, kurie prasidėjo šeštadienį, ir iš pradžių neleido JAV naudotis JK bazėmis Anglijoje ar Diego Garsijos saloje Indijos vandenyne.
Tačiau sekmadienį ministras pirmininkas Keiras Starmeris paskelbė, kad sutiko leisti JAV naudotis bazėmis atakoms prieš Irano raketas ir jų paleidimo vietas. Jis teigė, kad pokyčiai įvyko reaguojant į Irano atakas prieš JK interesus ir sąjungininkus Persijos įlankoje, ir yra teisėti pagal tarptautinę teisę.
Britanija teigia, kad jos bazės negali būti naudojamos atakoms prieš politinius ir ekonominius taikinius Irane.
„Mes neprisijungiame prie šių smūgių, tačiau tęsime savo gynybinius veiksmus regione“, – pabrėžė K. Starmeris.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį laikraščiui „Daily Telegraph“ sakė esąs „labai nusivylęs Keiru“, teigdamas, kad ministras pirmininkas „užtruko per ilgai“, kad pakeistų savo nuomonę dėl Britanijos bazių naudojimo.
Irako karo prisiminimai daugeliui Britanijos gyventojų išlieka skaudūs. Tuometinio ministro pirmininko Tony Blairo sprendimas prisijungti prie JAV vadovaujamos invazijos 2003 metais išlieka vienu prieštaringiausių šiuolaikinės JK istorijoje.
Vėlesnis ilgus metus trukęs konfliktas nusinešė 179 Britanijos karių, apie 4,5 tūkst. Amerikos personalo ir tūkstančių irakiečių gyvybes.
Dabartinė vyriausybė siekia užkirsti kelią tam, kad tai nepasikartotų, tačiau kritikai teigia, kad bandymai nustatyti griežtas JK dalyvavimo ribas gali būti nušluoti greitai besivystančio konflikto.
„Mus įtraukia, kaip ir Irake, sekant JAV į neįtikėtinai pavojingą situaciją“, – sakė valdančiosios Leiboristų partijos įstatymų leidėjas Johnas McDonnellis.
Naujausi komentarai