Australui Brentonui Tarrantui (Brentonui Tarantui) anksčiau laikinai buvo pateiktas vienas kaltinimas nužudymu, bet policija ketvirtadienį sakė, kad per kitą teismo posėdį pateiktame pakoreguotame kaltinamajame akte atsispindės visos kovo 15 dienos atakų mirtys ir sužeidimai.

„Vyrui, areštuotam dėl Kraistčerčo teroro atakų, bus pareikšta 50 kaltinimų nužudymu ir 39 kaltinimai pasikėsinimu nužudyti, kai penktadienį jis stos prieš Kraistčerčo aukštąjį teismą“, – pranešime nurodė policija.

28 metų B. Tarrantas teismo posėdyje dalyvaus vaizdo ryšiu iš griežčiausio režimo kalėjimo Oklande.

Teismo šios savaitės pranešime sakoma, kad kaltinamojo pasirodymas tikriausiai bus trumpas, jo metu bus „išsiaiškinta atsakovo pozicija dėl teisinio atstovavimo“ ir išspręsti kiti procedūriniai klausimai.

Po pirmo pasirodymo teisme kovo 16 dieną B. Tarrantas atleido teismo jam skirtą advokatą, taip pakurstydamas nuogąstavimus, kad jis nori gintis pats ir bandys teismo procesu pasinaudoti kaip platforma propagandai.

Teismas sakė, kad per penktadienio posėdį atsakovui nereikės pateikti kaltinamojo pareiškimo.

Be to, teismas uždraudė žiniasklaidai filmuoti ir fotografuoti atsakovą, kuris save vadina baltųjų viršenybės šalininku.

Policija pranešė, kad taip pat svarstomos galimybės pateikti atsakovui papildomų kaltinimų, bet konkrečiai nenurodė, kokių.

Jie galėtų priklausyti nuo to, ar teismas išpuolius Kraistčerčo mečetėse laiko teroristine ataka. Šiuos žiaurius nusikaltimus taip ne kartą vadino šalies ministrė pirmininkė Jacinda Ardern (Džasinda Ardern).

Tačiau Naujosios Zelandijos Terorizmo slopinimo įstatymas, priimtas po 2001 metų rugsėjo 11-osios atakų Jungtinėse Valstijose, yra retai naudojamas ir jo pasitelkimas galėtų komplikuoti baudžiamąjį persekiojimą.

Baudžiamųjų kaltinimų, pavyzdžiui, dėl nužudymo ir pasikėsinimo nužudyti, lengviau siekti, bet prokurorai gali panorėti teisti kaltinamąjį kaip teroristą. Taip veikiausiai būtų siekiama akcentuoti, kad dešiniojo sparno ekstremizmas yra toks pats pavojingas kaip ir islamo ekstremizmas.

Naujosios Zelandijos kalėjimų departamentas praėjusį mėnesį paskelbė, kad B. Tarrantas buvo atskirtas nuo kitų kalinių ir kad jį galima nuolat stebėti. Tai darbuotojai gali daryti arba tiesiogiai, arba per vaizdo kamerą.

Jis negali žiūrėti televizijos, klausytis radijo, negauna laikraščių, jo taip pat negalima lankyti, nurodė departamentas.

Šalies žiniasklaida pranešė, kad jei bus nuteistas, jam tikriausiai grės ilga izoliacija, siekiant apsaugoti jį nuo kitų kalinių, daugiausia polineziečių, užpuolimų dėl jo pažiūrų baltųjų viršenybės klausimu.

Naujoji Zelandija po atakos Kraistčerče griežtina savo ginklų kontrolės įstatymus, be to, vyriausybė sakė iš naujo svarstysianti įstatymus dėl neapykantos kalbų.

J. Ardern veiksmų paragino imtis ir socialinės žiniasklaidos milžines, nes atakos vykdytojas ją tiesiogiai transliavo internetu.

Naujausi, anksčiau šią savaitę paskelbti sveikatos apsaugos pareigūnų duomenys rodo, kad 24 per ataką nukentėję žmonės tebėra gydomi ligoninėse. Keturių sužeistųjų, įskaitant vieną ketverių metų mergaitę, būklė kritinė.

Galimai palaikė ryšius su Europos ekstremistais

Įtariamas išpuolių Naujosios Zelandijos mečetėse vykdytojas kelis kartus paaukojo pinigų Europoje veikiantiems ultradešiniųjų aktyvistams, žinomiems dėl prieš imigraciją nukreiptų akcijų, ketvirtadienį paskelbė Austrijos dienraštis „Der Standard“.

Brentonas Tarrantas (Brentonas Tarantas), kuriam šią savaitę savaitę ruošiamasi iškelti kaltinimus dėl 50 žmonių nužudymo dviejose Kraistčerčo miesto mečetėse, lėšas aukojo 2017 ir 2018 metais, informavo leidinys, remdamasis su tyrimų eiga susipažinusiais šaltiniais Vokietijos ir Austrijos saugumo tarnybose.

Pranešama, kad užpernai australas pervedė iš viso 2 200 eurų.

Laikraščio cituojami šaltiniai Vokietijoje pareiškė, kad lėšos buvo siunčiamos Prancūzijos ultradešiniųjų grupei „Generation Identitaire“.

Vis tik Austrijos vidaus žvalgybos agentūra dar nenustatė, ar visa suma buvo paaukota vienoje šalyje įsikūrusiai organizacijai, patikslino „Der Standard“.

B. Tarrantas taip pat 2018 metais pervedė 1 500 eurų Martinui Sellneriui (Martinui Zelneriui), Austrijos identiteto judėjimo (IBO) lyderiui.

Pareigūnams sužinojus apie M. Sellnerio galimus kontaktus su australu, aktyvisto bute praėjusią savaitę buvo atlikta krata. M. Sellneris prisipažino gavęs pinigų sumą, bet paneigė, jog palaikė kokius nors ryšius su B. Tarrantu.

Austrijos koalicinė vyriausybė, kurioje dirba ir kraštutinių dešiniųjų stovyklai priskiriama Laisvės partija (FPO), šiuo metu tiria, ar IBO yra teroristinė organizacija. Jeigu ši prielaida būtų patvirtinta, judėjimas būtų uždraustas.

Tokie FPO politikai kaip vicekancleris Heinzas-Christianas Strache (Heincas Kristianas Štrachė) stengiasi atsiriboti nuo galimų ryšių tarp FPO ir IBO narių .

Prancūzija taip pat svarsto galimybę išformuoti „Generation Identitaire“ dėl neseniai surengtos prieš imigraciją nukreiptos akcijos vieno administracinio pastato Paryžiaus priemiestyje.

Daug po Europos šalis, įskaitant Austriją, keliavęs B. Tarrantas yra uždirbęs nemažai pinigų – apie 200 tūkst. Australijos dolerių (127 tūkst. eurų) – spekuliuodamas kriptovaliuta, pranešė „Der Standard“.