Šis retas protesto protrūkis rytiniame Morono mieste parodė Kubos gyventojų nepasitenkinimo mastą tuo metu, kai šalis kenčia nuo JAV naftos blokados ir kito spaudimo, kurį vis didinantis prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) yra atvirai pareiškęs, jog norėtų, kad režimas Havanoje pasikeistų.
Šis incidentas įvyko šalyje atsiradus naujai protestų tendencijai, kai žmonės naktį gatvėse ar namuose muša puodus ir keptuves, norėdami išreikšti nepasitenkinimą dėl sunkumų, tokių kaip maisto, vaistų ir kitų būtiniausių prekių trūkumo bei dažnų elektros tiekimo nutraukimų, kurie gali tęstis beveik visą dieną.
Valstybinis laikraštis „Invasor“ pranešė, kad dėl šio, leidinio žodžiais, vandalizmo incidento Morono mieste, esančiame už 500 kilometrų į rytus nuo Havanos, buvo suimti penki žmonės.
Laikraštis paskelbė trumpą straipsnį apie neramumus, kuriame teigiama, kad žmonės mėtė akmenis į Komunistų partijos vietos biurą ir gatvėje padegė iš pastato išneštus baldus.
„Tai, kas prasidėjo taikiai, po pokalbio su vietos valdžios atstovais peraugo į vandalizmo aktą prieš Komunistų partijos savivaldybės komiteto būstinę“, – parašė laikraštis.
Socialiniuose tinkluose pasklidusiame vaizdo įraše, kurio tikrumo naujienų agentūrai AFP nepavyko patvirtinti, matyti, kaip nedidelė grupė protestuotojų įsibrovė į partijos biurą ir jį išplėšė, išnešė dokumentus, kompiuterius bei baldus ir sudegino juos gatvėje.
Protestai Kuboje yra reti. Kai kurie žmonės, dalyvavę 2021 metais dėl sunkių gyvenimo sąlygų ir vyriausybės represijų kilusiuose gatvės mitinguose, buvo nuteisti kalėti 20 metų ar dar ilgiau.
Naktį demonstrantai Morone taip pat apgadino kitus vyriausybės pastatus, pranešė „Invasor“.
Anot leidinio, vienas apsvaigęs asmuo nukrito ir šiuo metu gydomas ligoninėje. Tačiau nevyriausybinė organizacija „Justicia11“, stebinti demonstracijas Kuboje nuo istorinių 2021 metų protestų, teigė, kad šis asmuo galėjo būti pašautas. Organizacija nenurodė, kas galėjo šaudyti.
Pasak organizacijos, šūvių buvo girdėta tame rajone, kur buvo užpultas partijos biuras.
„Ypatinga grėsmė“
Nepriklausomos žiniasklaidos ir socialinių tinklų pranešimuose teigiama, kad Havana, kurioje elektros tiekimas pastarosiomis savaitėmis būdavo nutraukiamas iki 15 valandų per parą, yra tapusi naujų naktinių protestų epicentru, nors jie išplito ir į kitas šalies vietoves.
Penktadienį Kubos valdžia pradėjo su Vatikanu suderėtą kalinių paleidimą ir patvirtino, kad vyksta derybos su Jungtinėmis Valstijomis, tačiau nepatikslino, koks yra šių diskusijų pobūdis.
D. Trumpas yra sakęs, kad Kuba yra kita jo darbotvarkėje po Irano, teigdamas, kad komunistų valdoma sala, paralyžiuota JAV energetinės blokados, „gana greitai žlugs“.
Po to, kai JAV sausį sučiupo Venesuelos – pagrindinės Kubos naftos tiekėjos – prezidentą Nikolą Madurą, Vašingtonas įvedė energetinę blokadą komunistų valdomai salai, todėl joje ėmė labai trūkti kuro ir degalų ir ji atsidūrė ant ekonominio žlugimo slenksčio.
Respublikonų lyderis šių veiksmų ėmėsi dėl esą ypatingos grėsmės, kurią Kuba kelia Jungtinėms Valstijoms.
Be JAV energetinės blokados, Kubai taip pat taikomas Vašingtono prekybos embargas, kuris buvo įvestas netrukus po Fidelio Castro (Fidelio Kastro) 1959-ųjų revoliucijos.
(be temos)