Paskutinėje žinutėje, kurią Liudmila Dubnycka gavo iš savo vyro, jis pranešė, kad netrukus gali būti paimtas į Rusijos pajėgų nelaisvę.
Po dviejų dienų moteris atpažino jo kūną socialiniuose tinkluose išplatintame vaizdo įraše, kuriame buvo matyti nužudytų ukrainiečių karių grupė.
Jos sutuoktinis Andrijus Dubnyckis yra vienas iš šimtų karo belaisvių, kuriems, Kyjivo teigimu, Rusijos kariuomenė įvykdė egzekuciją nuo pat invazijos pradžios 2022 metais.
Tikslus aukų skaičius nėra žinomas ir skiriasi priklausomai nuo skirtingų Ukrainos bei tarptautinių šaltinių duomenų. Visgi Kyjivas tvirtina, kad šios egzekucijos atskleidžia sąmoningą Maskvos politiką.
A. Dubnyckiui buvo 25-eri, kai jis žuvo 2024 metų vasarį, Ukrainos pajėgoms traukiantis iš Avdijivkos – kovų epicentro Rytų Ukrainoje, kurį vėliau užėmė Rusija.
Bandydamas atsitraukti, karys iš 110-osios brigados buvo sužeistas ir liko savo pozicijoje su penkiais bendražygiais, iš kurių keturi taip pat buvo sužeisti. Nepaisant sudėtingos situacijos, jie tikėjosi evakuacijos.
Kai vasario 15 dieną jis paskambino žmonai, „jis buvo itin nervingas ir verkė“, naujienų agentūrai AFP pasakojo 27-erių L. Dubnycka.
Siekdami išlaikyti viltį, sutuoktiniai pažadėjo susilaukti sūnaus, kai vėl susitiks, kad jų mažoji dukra turėtų brolį.
Po kelių valandų jis atsiuntė žinutę, kad jie tikriausiai bus paimti į nelaisvę. Tada jis nustojo atsakinėti.
Ukrainos žiniasklaidos paviešintas vaizdo įrašas atskleidžia, kas tikriausiai įvyko vėliau: kitas karys Ivanas Žytnykas kalbėjosi vaizdo ryšiu su giminaičiu, kai Rusijos kareivis įsakė jam sudėti ginklus.
Po dviejų dienų L. Dubnycka pamatė Rusijos socialiniuose tinkluose vaizdo įrašą, kuriame matyti penki kūnai, gulintys kraujo baloje.
Ji atpažino kryžiaus tatuiruotę ant vieno iš vyrų rankų – tai buvo jos vyras.
„Staigus atvejų padaugėjimas“
110-oji brigada patvirtino, kad keli kariai, įskaitant A. Dubnyckį ir I. Žytnyką, žuvo, ir apkaltino Rusijos pajėgas pažeidus susitarimą dėl jų evakuacijos.
Ukrainos prokurorai pradėjo tyrimą dėl „neginkluotų Ukrainos karo belaisvių sušaudymo“.
Šis incidentas nėra vienintelis.
Keli Ukrainos pareigūnai agentūrai AFP teigė, kad Rusijos pajėgos nuo 2023 metų padidino egzekucijų skaičių.
„Tai kyla iš Rusijos politikos, kuri faktiškai skatino ir įgalino tokius nusikaltimus, o vadai vėliau davė atitinkamus įsakymus“, – AFP sakė Ukrainos generalinės prokuratūros, prižiūrinčios karo belaisvių egzekucijų klausimus, pareigūnas Andrijus Atamančiukas.
Maskva šiuos kaltinimus atmeta.
Praėjusį mėnesį paskelbtoje Jungtinių Tautų (JT) ataskaitoje minimi 129 patvirtinti Ukrainos karo belaisvių egzekucijų atvejai, o pati organizacija dar pernai įspėjo apie „ryškų atvejų padaugėjimą“.
Anot A. Atamančiuko, iki šiol Kyjivas pradėjo 116 tyrimų dėl 306 Ukrainos karių nužudymo nuo 2022 metų.
Jis pabrėžė, kad tikrasis skaičius greičiausiai yra gerokai didesnis.
Ukrainos žvalgybos pareigūnas agentūrai AFP teigė, kad nuo 2022 metų jie užfiksavo daugiau nei 900 karių, nužudytų per daugiau nei 340 incidentų.
Su anonimiškumo sąlyga kalbėjęs pareigūnas pridūrė, kad tai gali sudaryti nuo 25 iki 40 procentų visų atvejų.
Šaltinių teigimu, skaičių skirtumai atsiranda dėl skirtingos metodikos.
Prokuratūra teigė besiremianti dokumentuotais ir įrodytais faktais, o žvalgybos tarnybos informaciją iš fronto linijos dalinių ir kitų šaltinių gauna greičiau.
„Užtikrinti teisingumą“
Rusijos institucijos neatsakė į AFP prašymą pakomentuoti šiuos kaltinimus.
Maskva sistemingai atmeta kaltinimus karo nusikaltimais ir savo ruožtu kaltina Kyjivą jų vykdymu.
Pagal Ženevos konvencijas, kariai laikomi karo belaisviais ir jiems taikoma apsauga nuo pat akimirkos, kai jie aiškiai pasiduoda.
Ukrainos žvalgybos duomenimis, Rusijos sukarinta grupuotė „Wagner“, išformuota po 2023 metų maišto, suvaidino svarbų vaidmenį „nustatant toną“ egzekucijoms, nes jos gretose buvo buvusių kalinių, iš kurių daugelis nuteisti už smurtinius nusikaltimus.
Ukraina teigia, kad dažniausiai aukos yra sušaudomos.
2023 metais socialiniuose tinkluose išplito vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip Rusijos karys nušauna ukrainiečių karį po to, kai šis sušuko „Šlovė Ukrainai“.
Ukrainos tyrėjai taip pat nurodė itin žiaurių žmogžudysčių atvejus, įskaitant galvų nukirtimą, kurių vaizdai cirkuliavo Rusijos socialiniuose tinkluose.
Iki šiol Ukrainoje nuteisti tik penki Rusijos kariai, įskaitant du už akių, AFP sakė prokuroras A. Atamančiukas.
Tyrimų sudėtingumas dėl ribotos prieigos prie kovos zonų apsunkina teisminius procesus.
Jis nepraranda vilties vieną dieną užtikrinti teisingumą aukų šeimoms, bent jau suteikiant joms vardus tų, kurie nužudė jų artimuosius.
L. Dubnyckai sužinoti savo vyro žudiko tapatybę būtų beprasmiška, sakė ji su ašaromis akyse.
„Nežinau, kaip tai suteiktų man palengvėjimą, net jei vieną dieną sužinočiau, kas tai padarė“, – teigė ji.