62 metų Marilou Danley (Merilu Denli) iš pradžių buvo vadinama policiją „dominančiu“ asmeniu, bet šiuo metu nemanoma, kad ji būtų kaip nors susijusi su šokiruojamomis šaudynėmis, per kurias žuvo 59 ir buvo sužeista daugiau kaip 500 žmonių.
Amerikiečių pareigūnai sakė, kad jos nebuvo šalyje, kai 64 metų S.Paddockas, į pensiją išėjęs buhalteris, pro viešbučio langą ėmė šaudyti į koncerto po atviru dangumi žiūrovus.
Australijos užsienio reikalų ministrė Julie Bishop (Džuli Bišop) socialiniame tinkle „Twitter“ parašė: „Kaip suprantu, JAV pareigūnai nebelaiko australės Marilou Danley dominančiu asmeniu.“
Ministrė reporteriams pridūrė, kad JAV pareigūnai palaikė kontaktus su australais dėl M.Danley.
„Yra pranešimų, kad jos asmens dokumentas buvo panaudotas užsisakant viešbučio numerį, ar panašių detalių. Australija kaip galėdama rems tyrimą atliekančius JAV pareigūnus, bet kontaktų tiesiogiai su Marilou Danley mes neturėjome“, – sakė J.Bishop.
JAV žiniasklaida ir pareigūnai pranešė, kad ji yra arba Filipinuose, arba Japonijoje, bet nė viena šių valstybių negalėjo patvirtinti jos buvimo vietos.
Australijos žiniasklaida pranešė, kad ji su trimis draugėmis atostogavo Filipinuose.
Žiniasklaidos kompanijos „News Corp Australia“ laikraščiai rašė, kad ši filipiniečių kilmės australė yra gyvenusi turistų pamėgtame Gold Kouste ir kad ten tebegyvena jos sesuo.
„Šiuo metu negaliu komentuoti, nieko negaliu pasakyti“, – Sidnėjaus laikraščiui „The Daily Telegraph“ sakė jos sesuo Liza Werner (Liza Verner), kuri nurodė esanti senelė. Laikraštis citavo draugus, sakiusius, kad ji daugiau kaip dešimtmetį gyveno Gold Kouste ir buvo ištekėjusi už australo, dabar jau mirusio.
Į JAV ji atvyko maždaug prieš 20 metų ir, kaip pranešama, gyveno vienuose namuose su S.Paddocku, naujame golfo laukų komplekse dykumoje šalia Meskito (Nevada), 130 km į šiaurės rytus nuo Las Vegaso. Neaišku, ar jie buvo pora, ar tiesiog draugai. Kai kuriuose pranešimuose ji vadinama jo „nuolatine kompanione“.
Iš didelių sumų lošdavęs S.Paddockas, kuris konfliktų su teisėsauga nėra turėjęs, iš vieno Las Vegaso viešbučio 32 aukšto automato šūviais guldė kantri muzikos koncerto klausytojus, o paskui nusižudė. Jo išpuolio motyvai vis dar neaiškūs.
Australija siūlosi padėti
Australija antradienį pasisiūlė padėti Jungtinėms Valstijoms, ankstesnę dieną sukrėstoms kruviniausių šaudynių per šalies istoriją, išspręsti ginklų kontrolės reformos klausimą.
„Galime pasiūlyti savo patirtį“, – antradienį sakė Australijos užsienio reikalų ministrė J. Bishop , kalbėdama apie 1996 metų ginklų išpirkimo programą ir pusiau automatinių ir automatinių ginklų draudimą.
„Tačiau galiausiai tik Jungtinių Valstijų įstatymų leidėjai, visuomenė turės pakeisti įstatymus, kad tokie incidentai nebepasikartotų“, – pridūrė ji.
1996 metais Australiją sukrėtė Martino Bryanto (Martino Brajento) surengtos kruviniausios per šalies istoriją žudynės – 1996 metais turistiniame Tasmanijos Port Arturo mieste pusiau automatiniais šautuvais jis nušovė 35 žmones. Po šių šaudynių šalyje imta reformuoti ginklų kontrolės sistemą. Australijos gyventojai iki tol turėdavo daug ginklų. Tuometis centro dešinės liberalių pažiūrų premjeras Johnas Howardas (Džonas Hovardas) nedelsdamas sugriežtino ginklų kontrolės įstatymus – uždraudė kai kuriuos ginklus, nustatė minimalų amžių, nuo kurio galima įsigyti ginklą, sugriežtino licencijų išdavimo tvarką.
Įsigaliojus tiems teisės aktams buvo sunaikinta per 600 tūkst. ginklų; tuo metu ši reforma buvo vertinama prieštaringai, tačiau dabar visuomenė smarkiai ją palaiko. Per pirmą nacionalinę amnestiją, prasidėjusią birželį ir trukusią iki praėjusio savaitgalio, australai atidavė apie 26 tūkst. savo ginklų.
Nors šaudymo incidentai visiškai neišnyko, šalyje nuo to laiko nėra buvę nė vienų masinių šaudynių. Tuo tarpu Jungtines Valstijas tokios nelaimės sukrečia palyginti dažnai.
2016 metais paskelbti Australijos statistikos biuro apklausos rezultatai atskleidė, kad nuo 1997-ųjų šalyje smarkiai sumažėjo savižudybių ir mirčių nuo kulkų.
„Teisės į ginklus atimtos amžiams“
JAV ambasadoriaus Australijoje pareigas einantis Jamesas Carouso (Džeimsas Karusas) pripažino, kad jo šalis galėtų pasimokyti iš Australijos ginklų kontrolės klausimu.
„Kaskart, kai nutinka tokių dalykų, JAV analitikai visada atkreipia dėmesį į tai, kas įvyko Australijoje, ir sako, kad jūsų nužudymų šaunamaisiais ginklais skaičius smarkiai sumažėjo, ir kad pas jus nebepasikartojo tokios masinės žudynės“, – sakė jis transliuotojui ABC.
„Manau, kad tikrai daug JAV ekspertų žiūri į Australijos pavyzdį“, – sakė diplomatas.
Visgi NRA 2015 metais ginčijosi, kad Australijos ginklų išpirkimo programa ir pusiau automatinių ginklų draudimas nepadėjo sumažinti smurtinių nusikaltimų, per kuriuos panaudojami šaunamieji ginklai.
„Australijos žmonės sumokėjo didžiulę laisvės kainą. O koks jų atlygis? Geriausiu atveju, nepagrįstas pareiškimas, kad viskas dabar šiek tiek geriau, – tada tvirtino NRA. – Teisės į ginklus visais praktiniais tikslais buvo atimtos amžiams.“
Dabar visi ginklai Australijoje privalo būti užregistruoti, tačiau nemažai jų iš užsienio atgabena organizuotos nusikaltėlių grupuotės. Be to, kaip manoma, dešimtys tūkstančių šaunamųjų ginklų tebėra šalies gatvėse.
Kanbera 2014 metais įsteigė naują pasienio apsaugos agentūrą, atliekančią muitinės ir imigracijos departamentų funkcijas; vienas iš šios įstaigos tikslų buvo efektyviau kovoti su neteisėtų ginklų gabenimu.
Nuo to laiko Australija investavo milijonus dolerių patobulintai įrangai, padedančiai aptikti nelegalius šaunamuosius ginklus siuntose ir kroviniuose. Be to, 2013 metais įkurtas policijos kovos su gaujomis būrys jau konfiskavo 5 500 neteisėtų šaunamųjų ginklų ir jų dalių.
Nepaisant šių pasiekimų, šalies vyriausybė nori dar labiau sumažinti ekstremistinių atakų ir nusikaltėlių pasaulio susišaudymų grėsmę. Australijos premjeras Malcolmas Turnbullas (Malkolmas Ternbalas) antradienį sakė vėliau šią savaitę planuojantis susitikti su valstijų ir teritorijų lyderiais ir aptarti, kaip griežtinti tas priemones.
Naujausi komentarai