Pasak jos, įspėjamasis pranešimas gyventojams buvo išsiųstas tik po to, kai incidentas jau buvo įvykęs.
Tai E. Silina žurnalistams sakė po jos sušaukto Krizių valdymo tarybos posėdžio dėl praėjusią naktį rytų Latvijoje įvykusio dronų incidento.
E. Silina teigė, kad reikia turėti omenyje, jog tokie incidentai yra Rusijos karo Ukrainoje pasekmė. Ji pridūrė, kad Latvija turėtų būti pasirengusi tam, kad tokie įvykiai gali pasikartoti.
Ketvirtadienį pranešimų gavėjams sistema veikė, tačiau E. Silina liko nepatenkinta situacija, kai įspėjimas buvo išsiųstas tik po incidento Rėzeknės naftos saugykloje. Pasak jos, gynybos ministro Andrio Sprūdo bus prašoma paaiškinti vėlavimo priežastis.
A. Sprūdas spaudos konferencijoje Rėzeknėje sakė, kad klausimas dėl pavėluoto pranešimo yra pagrįstas, todėl būtina įvertinti situaciją.
„Atliksiu tokį vertinimą ir patikrinimą, taip pat nurodysiu jį atlikti ginkluotosiose pajėgose, (kad būtų įvertinta), kas suveikė, o kas ne“, – pažadėjo A. Sprūdas.
Kartu ministras pripažino, kad pranešimų siuntimas aktyvuojamas surinkus „tam tikrą informacijos rinkinį“. Pasak jo, „kiekvieną naktį informacijos būna daug“, tačiau mažai tikėtina, kad pranešimai turėtų būti siunčiami „kiekvieną minutę“. Jis pakartojo, kad praėjusios nakties įvykiai bus įvertinti ir, jei reikės, algoritmai bus patobulinti.
Ekonomikos ministras Viktoras Valainis Krizių valdymo tarybos posėdyje patikino, kad incidentas naftos saugykloje neturės jokių pasekmių šalies naftos atsargų saugumui, sakė premjerė.
E. Silinos manymu, tokios situacijos daro visuomenę atsparesnę. Ji teigė, kad vietos institucijos reagavo greitai ir priėmė teisingus sprendimus reaguodamos į dronų incidentą. Pasak jos, vyriausybė planuoja toliau rengti gaires, kad vietos institucijoms būtų suteikta dar daugiau laisvės veikti tokiose situacijose.
Premjerė taip pat pabrėžė, kad tokiose situacijose labai svarbu, jog žmonės sektų oficialius informacijos šaltinius, o ne informaciją, platinamą socialiniuose tinkluose, nes ji labai dažnai būna melaginga.
E. Silina pažymėjo, kad pastaruoju metu socialiniuose tinkluose buvo platinama visiškai melaginga informacija, esą Latvija atvėrė savo oro erdvę, kad Ukraina iš jos teritorijos galėtų rengti dronų atakas prieš Rusiją.
„Rusija darys viską, kad Latvijos gyventojai patirtų informacinio karo įtaką“, – pridūrė E. Silina.
Ji taip pat paragino žmones labai rimtai žiūrėti į oficialius pranešimus ir jų paisyti.
Peržiūrimi algoritmai
Pasak ministrės pirmininkės, Ukraina taip pat pasirengusi pasidalyti savo patirtimi apie tokius incidentus.
„Tokią patirtį galėtume panaudoti pasienyje“, – sakė E. Silina.
Krizių valdymo centro vadovas Arvis Zylė žurnalistams sakė, kad kiekvienas incidentas yra pamoka. Todėl po tokių įvykių peržiūrimi algoritmai ir veiklos procedūros, kad būtų atlikti reikiami patobulinimai.
„Šiuo atveju vėl nustatėme galimas silpnąsias vietas ir sritis, kurias turime tobulinti, ir toliau dirbsime šia linkme. Tai informacijos mainai – kad informacija visuomenę ir atitinkamus pareigūnus pasiektų greičiau, kad sprendimai dėl šių incidentų valdymo būtų priimami laiku“, – sakė A. Zylė.
Kaip pranešė BNS, ketvirtadienio ankstyvosiomis valandomis į Latvijos oro erdvę iš Rusijos įskrido keli dronai, ir bent vienas iš jų nukrito Rėzeknėje, apgadindamas naftos saugyklą.
Nacionalinių ginkluotųjų pajėgų prašymu Valstybinė priešgaisrinė ir gelbėjimo tarnyba išsiuntė pranešimus Ludzos, Balvų ir Rėzeknės savivaldybių gyventojams.
Net ir patekėjus saulei, Rėzeknės danguje buvo matyti ir girdėti dronai, pranešė liudininkai. Gyventojai taip pat pranešė apie triukšmą, panašų į naikintuvų garsą.
Gynybos ministras A. Sprūdas interviu Latvijos televizijai sakė, kad Latvijos kariuomenė kartu su NATO sąjungininkais maksimaliai kontroliuoja Latvijos oro erdvę. Ministras pridūrė, kad ore taip pat buvo NATO naikintuvai.
Kariškiai pažymi, kad kol tęsiasi Rusijos agresija Ukrainoje, išlieka rizika, jog svetimi dronai vėl pateks į Latvijos oro erdvę arba prie jos priartės.
Naujausi komentarai