Jis įspėja, kad Kremlius gali išplėsti karą už Ukrainos ribų ir nusiųsti „žaliuosius žmogeliukus“ į Lietuvą ar Latviją, praneša „TVP World“.
Retai interviu dalinantis Lenkijos užsienio žvalgybos tarnybos (AW) vadovas Pawelas Szota sako, kad Rusija gali mėginti rimtai patikrinti NATO ryžtą ir surengti didelio rezonanso susilauksiančią provokaciją.
„Šiandien, atsižvelgiant į visą Kremliaus keliamų grėsmių spektrą, mes turime atitinkamai keisti savo mąstymą ir kasdienėje veikloje elgtis taip, tarsi karinis konfliktas su Rusija būtų artimiausios ateities perspektyva“, – P. Szota sakė leidiniui „Rzeczpospolita“.
„Rusijos agresijos lygis labai aukštas, o karinės konfrontacijos rizika yra reali“, – pridėjo jis.
Nemano, kad V. Putinas nustos kariauti
Žvalgybos agentūros analitikai mano, kad Rusija gali tęsti karą dar kelis metus, sako P. Szota. Anot jo, Kremlius buvo pasiruošęs aukoti ekonominį klestėjimą ir Rusijos vystymąsi tam, kad galėtų tęsti karą.
„V. Putinas šito karo neatsisakys, nes, ypač namuose, jis turi save pateikti kaip laimėtoją“, – teigia AW vadovas.
Anot jo, žvalgyba mano, kad yra reali tikimybė, jog Rusija gali bandyti patikrinti NATO ryžtą surengdama rimtą provokaciją prieš vieną iš trijų Baltijos valstybių.
„Manome, kad Rusijos provokacijos – NATO išbandymas, ką jau stebime, pavyzdžiui, Lenkijoje – tikrai tęsis. Rusai stebi mūsų reakciją“, – pareiškė P. Szota.
Paklaustas, ar Rusija gali nusiųsti taip vadinamus „žaliuosius žmogeliukus“ į Lietuvą arba Latviją, Lenkijos užsienio žvalgybos tarnybos vadovas tokio varianto neatmetė.
„Žaliaisiais žmogeliukais“ vadinami kovines uniformas be skiriamųjų ženklų dėvintys Rusijos kareiviai. Tokią taktiką Maskva pasitelkė 2014 m. aneksuodama Ukrainos Krymo pusiasalį.
ELTA primena, kad panašią išvadą pirmadienį paskelbė ir Latvijos saugumo tarnyba (SAB). Jos teigimu, yra tikimybė, kad Rusija artimiausiu metu galėtų surengti hibridinius išpuolius ir provokacijas prieš Baltijos valstybes, siekdama padidinti psichologinį spaudimą NATO šalims, jų pareigūnams ir visuomenei.
Nepaisant hibridinių atakų galimybės, SAB visgi pabrėžia, kad didelio masto konvencinio Rusijos puolimo prieš Baltijos valstybes tikimybė šiuo metu yra labai maža. SAB pažymi, kad Rusija šiuo metu pajėgumų surengti tokį puolimą neturi, nes didžioji dalis jos karinių išteklių yra sutelkta Ukrainos fronte.
Naujausi komentarai