Šiam garsiam demokratijos gynėjui daugiau kaip prieš mėnesį buvo diagnozuotas vėlyvos stadijos kepenų vėžys ir iš kalėjimo jis buvo perkeltas į saugomą ligoninę Šenjange.

Šenjango teisininkų biuro svetainėje paskelbtame pranešime sakoma, kad Liu Xiaobo mirė praėjus trims dienoms nuo perkėlimo į Kinijos medicinos universiteto 1-ąją ligoninę.

Liu Xiaobo mirtis išvadavo Kinijos vyriausybę nuo aršaus kritiko, kuris dešimtmečius buvo jai tikra rakštis ir tapo Pekino susidorojimo su disidentais simboliu.

Liu Xiaobo tapo antru nelaisvėje mirusiu Nobelio taikos premijos laureatu po Vokietijos žurnalisto ir pacifisto Carlo von Ossietzky (Karlo fon Osyckio), kuris mirė suimtas nacių ligoninėje 1938 metais.

Tarptautinės žmogaus teisių gynėjų grupės, Vakarų šalių vyriausybės ir vietos aktyvistai ragino šalies valdžią išpildyti paskutinį Liu Xiaobo norą ir leisti jam išvykti gydytis į užsienį.

Vokietija pareiškė esanti pasiruošusi suteikti gydymą sunkiai sergančiam Nobelio taikos premijos laureatui ir paragino Kiniją parodyti „humaniškumo ženklą“. Jungtinės Valstijos taip pat sakė norinčios jam padėti.

Tačiau Kinijos pareigūnai tvirtino, kad Liu Xiaobo rūpinasi Kinijos gydytojai nuo gegužės, kai šiam kaliniui buvo diagnozuota liga ir jis buvo perkeltas į ligoninę.

Atsakydama į raginimus leisti Liu Xiaobo išvykti iš šalies, Kinijos užsienio reikalų ministerija ne kartą pareiškė, kad kitos valstybės neturėtų kištis į jos vidaus reikalus.

Liepos pradžioje Liu Xiaobo gydytojai Kinijoje sakė, jog jis yra per daug silpnas, kad galėtų vykti gydytis į užsienį. Šioms išvadoms nepritarė JAV ir Vokietijos ekspertai, kurie buvo pakviesti ligoninės įvertinti Liu Xiaobo būklę. Atvykę gydytojai pasiūlė perkelti jį gydytis į jų šalių ligonines.

Žmogaus teisių gynėjų grupės pasmerkė tokį vyriausybės elgesį su Liu Xiaobo, kaltindamos pareigūnus pateikus klaidinančią informaciją apie jo sveikatos būklę ir neleidus jam išvykti iš šalies, kad pasinaudojęs proga jis negrįžtų prie savo raginimų nutraukti vienpartinį valdymą Kinijoje.

Ligos išsekintam Liu Xiaobo gulint ligos patale, buvo nutekintas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip vakariečių gydytojai giria savo kolegas kinus. „Human Rights Watch“ šią sceną pavadino „groteskiška propaganda“.

Vokietijos ambasada pareiškė, kad šis įrašas rodo, jog „gydymo procesui vadovauja ne medicinos ekspertai“, o saugumo organai.

Tuščia kėdė

Liu Xiaobo buvo suimtas 2008 metais, kai kartu su kitais parengė drąsią peticiją „Charter 08“, raginančią Pekiną užtikrinti pagrindines žmogaus teises ir reformuoti komunistinės Kinijos vienpartinę sistemą.

2009 metais Liu Xiaobo buvo nuteistas 11 metų kalėjimo už „ardomąją veiklą“. Per 2010 metais Osle surengtą Nobelio premijos įteikimo ceremoniją aktyvistui atstovavo tuščia kėdė.

Liu Xiaobo taip pat žinomas dėl savo vaidmens 1989 metų Tiananmenio aikštės protestuose Pekine.

Jo žmonai Liu Xia (Liu Sia) 2010 metais buvo skirtas namų areštas, tačiau jai buvo leista aplankyti savo vyrą ligoninėje. Žmogaus teisių gynėjų grupių nerimą dabar kelia jos likimas. Jos ragino vyriausybę paleisti ją kartu su Liu Xiaobo.

Atsakomybė Kinijai

Nobelio komitetas ketvirtadienį pareiškė, kad Kinijos vyriausybė yra atsakinga dėl 2010 metų Nobelio taikos premijos laureato, kovojusio su vėžiu arešto sąlygomis, „pirmalaikės“ mirties.

„Mus labai jaudina tai, kad Liu Xiaobo nebuvo perkeltas į įstaigą, kur jam būtų buvusi suteiktas tinkamas gydymas dar iki beviltiškos jo ligos būklės“, – sakoma pranešime.

„Kinijos vyriausybei tenka didelė atsakomybė dėl per ankstyvos jo mirties“, – pabrėžiama Nobelio komiteto pranešime.

Vokietijos teisingumo ministras Heiko Maasas (Heikas Masas) mirusį Liu Xiaobo pavadino „didvyriu kovoje už demokratiją“.

„Jo taikus pasipriešinimas pavertė jį didvyriu kovoje už demokratiją ir žmogaus teises. Tegul ilsi ramybėje“, – parašė H. Maasas savo paskyroje socialiniame tinkle „Twitter“.

A. Merkel: jis buvo drąsus kovotojas

Vokietijos kanclerė Angela Merkel (Angela Merkel) ketvirtadienį mirusį Nobelio taikos premijos laureatą kiną Liu Xiaobo (Liu Siaobo) pavadino „drąsiu kovotoju už žmogaus teises“.

„Gedžiu Liu Xiaobo – drąsaus kovotojo už žmogaus teises ir išraiškos laisvę, – A.Merkel vardu parašė kanclerės atstovas Steffenas Seibertas (Štefenas Zeibertas) tviteryje. – Nuoširdžiausia užuojauta jo šeimai“.

Kiek anksčiau Vokietijos teisingumo ministras pavadino velionį „didvyriu kovoje už demokratiją ir žmogaus laisves“.

Vokietija pasisiūlė priimti ir suteikti gydymą kinų disidentui praėjusį mėnesį, kai, diagnozavus jam kepenų vėžį, jis buvo perkeltas iš kalėjimo į saugomą ligoninę.

Kinijos vyriausybė ignoravo tarptautinės bendruomenės raginimus leisti jam su šeima išvykti iš šalies.

Liu Xiaobo tapo antru nelaisvėje mirusiu Nobelio taikos premijos laureatu po Vokietijos žurnalisto ir pacifisto Carlo von Ossietzky (Karlo fon Osyckio), kuris mirė suimtas nacių ligoninėje 1938 metais.

S.Seibertas trečiadienį sakė, kad naujausi pranešimai apie Liu Xiaobo sveikatos būklę „kelia klausimą, ar pono Liu vėžio nereikėjo diagnozuoti ir pradėti gydyti kur kas anksčiau“.

2009-aisiais demokratijos aktyvistas rašytojas Liu Xiaobo buvo nuteistas kalėti 11 metų dėl „ardomosios veiklos prieš valstybės valdžią kurstymo“ – už tai, kad paskelbė drąsią peticiją „Charter 08“, raginusią nutraukti Kinijoje vienpartinį valdymą ir vykdyti demokratines reformas.