„Truputį neelegantiška ortodoksiškoms šalims katalikiškoje aikštelėje aptarinėti klausimus, susijusius su (karo) pamatinių priežasčių pašalinimu“, – pareiškė jis.

S. Lavrovas apkaltino Kyjivą Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios naikinimu ir pridūrė: „Galvoju, kad pačiam Vatikanui nebus labai komfortiška tokiomis sąlygomis priimti dviejų ortodoksiškų šalių delegacijas.“

Praėjusią savaitę Stambule įvykus Maskvos ir Kyjivo pareigūnų susitikimui, Kremlius tvirtina, kad dar nepriimtas sprendimas dėl kito derybų su Ukraina etapo vietos.

Maskvos santykiai su Vatikanu yra įtempti jau šimtmečius.

Italija pareiškė, kad popiežius Leonas XIV yra pasirengęs priimti taikos derybas po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasiūlė Vatikaną kaip susitikimo vietą.

Penktadienį Kremlius pareiškė, kad derybų vietos „negali pasirinkti viena pusė“.

„Mums reikia abiejų šalių pritarimo“, – pabrėžė Kremlius.

„Šiuo metu nėra jokio sprendimo ar susitarimų dėl kitos derybų vietos“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

„Šis sprendimas bus priimtas, kai bus tinkamas laikas“, – pridūrė jis.

Rusijos veiksmai Ukrainoje nuo 2014-ųjų, kai aneksavo Krymą, paskatino Ukrainos tikinčiuosius nusigręžti nuo Maskvos patriarchato.

2018-aisiais Kyjivas įkūrė savo ortodoksų bažnyčią, nepriklausomą nuo Maskvos, ir po 2022-ųjų Rusijos įvykdytos plataus masto invazijos uždraudė Rusijos remiamą ortodoksų bažnyčios atšaką.

Rusijos stačiatikių bažnyčia buvo įkurta po Krikščionių Bažnyčios skilimo į Rytų ir Vakarų Bažnyčias (schizmos) 1054-aisiais, ir nuo tada Maskva palaiko šaltus santykius su Vatikanu.

Tai tęsėsi ir antireliginio sovietinio laikotarpio metu.

Nė vienas popiežius niekada nėra lankęsis Rusijoje.