„Mano darbotvarkė labai paprasta. Joje – tik trys punktai: ginklai, ginklai ir ginklai“, – D. Kuleba sakė žurnalistams prieš NATO užsienio reikalų ministrų susitikimą Briuselyje.
„Raginu visus sąjungininkus atidėti į šalį savo delsimą, nenorą [ir] parūpinti Ukrainai visko, ko jai reikia“, – tęsė jis.
Kyjivas spaudžia Vakarus didinti ginklų tiekimo apimtis ir perduoti sunkiosios ginkluotės, įskaitant oro erdvės gynybos sistemas, artileriją, tankus ir naikintuvus, Maskvai susitelkus į puolimą Ukrainos rytuose.
D. Kuleba sakė, kad Europos ekonominė galiūnė Vokietija „gali padaryti daugiau“, ir kritikavo sąjungininkus, kad jie vis dar vengia perduoti Ukrainai vadinamosios „puolamosios“ ginkluotės.
„Šis skirtumas tarp gynybos ir puolimo netenka prasmės, kalbant apie padėtį mano šalyje“, – teigė D. Kuleba.
„Šalys, sakančios „tieksime Ukrainai ginamąją ginkluotę, bet negalime tiekti jiems puolamųjų ginklų“, veidmainiauja – tai tiesiog nesąžiningas, nepateisinamas požiūris“, – pabrėžė jis.
NATO atsisakė pasiųsti karių į blokui nepriklausančią Ukrainą, bet tiekia Kyjivui gyvybiškai svarbią ginkluotę, įskaitant prieštankines ir priešlėktuvines raketas.
„Manau, Ukrainos siūlomas sandoris yra sąžiningas. Jūs mums duodat ginklų, o mes aukojam savo gyvybes, ir karas bus sustabdytas Ukrainoje“, – sakė D. Kuleba.
„Gynybinis karas“
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas sakė esąs tikras, kad sąjungininkai „svarstys poreikį parūpinti daugiau priešlėktuvinės gynybos sistemų, prieštankinių ginklų, lengvesnės, bet taip pat sunkesnės ginkluotė ir įvairių tipų paramą Ukrainai“.
„Ukraina kaunasi gynybiniame kare. Taigi, šis skirtumas tarp puolamosios ir gynybinės ginkluotės iš tikrųjų neturi jokios realios reikšmės“, – aiškino jis.
NATO generalinis sekretorius anksčiau sakė, kad sąjungininkai turi pasinaudoti kelių savaičių „langu“, kad suspėtų perduoti Kyjivui ginkluotės, kol Maskva nespėjo pergrupuoti ir iš naujo apginkluoti savo pajėgų, ruošdamasi naujam dideliam puolimui Ukrainos rytuose.
Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock (Analena Bėrbok) savo ruožtu sakė, kad Berlynas „su mūsų partneriais nuodugniai aiškinasi, kaip galėtume paremti Ukrainą ateityje – intensyviau ir labiau koordinuotai, nes jie turi teisę gintis“.
Atrodo, kad NATO sąjungininkai dabar jau labiau linkę patenkinti garsėjančius raginimus išplėsti ginkluotės tiekimą Ukrainai.
Čekijos žiniasklaida pranešė, kad Praha jau išsiuntė Kyjivui sovietinės gamybos tankų T-72 ir kitų šarvuotųjų mašinų, tapdama pirma tai padariusia šalimi.
Čekų pareigūnai šį žingsnį atsisakė patvirtinti.
Tolesni ekonominiai žingsniai
Be ginklų tiekimo Ukrainai, Vakarų šalys įvedė virtinę sankcijų Maskvai, turinčių žlugdyti Rusijos ekonomiką.
D. Kuleba sveikino naujausią sankcijų paketą, paskelbtą JAV, Jungtinės Karalystės ir Europos Sąjungos po pranešimų apie Rusijos pajėgų vykdytas didelio masto civilių žudynes netoli Kyjivo esančiame Bučos mieste ir kitose vietose. Tačiau ukrainiečių diplomatijos vadovas teigė, kad Kyjivo partnerės, ypač Europa, turėtų žengti dar toliau.
„Toliau spausime įvesti visišką naftos ir dujų embargą Rusijai“, – sakė D. Kuleba.
„Tikiuosi, kad niekada nebesusidursime su padėtimi, kai sankcijų spaudimui sustiprinti mums reikės, kad būtų atskleista tokių žiaurumų kaip Bučoje“, – tęsė jis.
ES šiuo metu rengia savo penktąjį sankcijų paketą, įskaitant pasiūlymus uždrausti anglių iš Rusijos importą.
Bendrijos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) sakė manąs, kad per pirmadienį įvyksiantį ES užsienio reikalų ministrų susitikimą bus aptarta galimybė atsisakyti rusiškos naftos importo.
„Anksčiau ar vėliau tai įvyks, tikiuosi – anksčiau“, – pabrėžė jis.
Ketvirtadienį NATO būstinėje Briuselyje taip pat susitiks Didžiojo septyneto (G-7) užsienio reikalų ministrai, kad aptartų Vakarų sankcijų koordinavimą.
