Šis drebėjimas buvo vienas galingiausių, kada nors užregistruotų šioje Ramiojo vandenyno pietuose seismiškai aktyvioje šalyje. Požeminiai smūgiai buvo užfiksuoti iškart po vidurnakčio vietos laiku, o jų epicentras buvo netoli Pietų salos pakrantės miesto Kaikūros.

Dėl jo buvo paskelbtas cunamio pavojus, tūkstančiai žmonių didelėse šalies kalnuotų pakrančių dalyse skubiai pasitraukė į aukštesnes vietas ir laukė ten, kol pavojus praėjo.

Gelbėtojai stengėsi pasiekti Kaikūrą, su kuria nutrūko ryšiai ir kurią izoliavo nuoslankos.

Pareigūnai baiminasi blogiausio scenarijaus, bet civilinės gynybos ministras Gerry Brownlee (Džeris Braunlis) praėjus 12 valandų po drebėjimo sakė, jog jau aiškėja padarytos žalos vaizdas.

„Galvoju, kad jeigu būtų buvę rimtų sužeidimų ar įtariamų tolesnių gyvybės praradimo (atvejų), mes jau būtume apie tai išgirdę“, – sakė jis radijui „Radio New Zealand“.

„Atrodo, kad infrastruktūra yra didžiausia problema, nors nenoriu menkinti kančių ... ir siaubingo išgąsčio, kuriuos patyrė tiek daug žmonių“, – pridūrė ministras.

Netoli Kaikūros – populiarios vietos banginius stebėti norintiems turistams iš viso pasaulio – iš oro darytose nuotraukose matyti drebėjimo metu deformuota ir per 10 metų pasislinkusi geležinkelio linija.

Pagrindinį kelią užvertė šimtai tonų nuslinkusio akmenuoto, o vietos gyventojai skelbė nuotraukas, kuriose įsiamžino prie keliuose atsiradusių didžiulių plyšių.

Manoma, kad vienas žmogus žuvo sugriuvusioje istorinėje sodyboje minėtame mieste. Be to, policija bando pasiekti kito žmogaus žūties vietą atokiose valdose, už 150 km į šiaurę nuo Kraistčerčo.

Žemės drebėjimas įvyko pirmadienį 0 val. 2 min. vietos (sekmadienį 13 val. 2 min. Lietuvos) laiku. Jo židinys buvo 23 km gylyje, o epicentras – Pietų salos Šiaurės Kenterberio regione, pranešė JAV geologijos tarnyba (USGS).

Stichinė nelaimė sužadino skausmingus gyventojų prisiminimus netoliese esančiame Kraistčerče, kurį prieš penkerius metus nuniokojo 6,3 balo drebėjimas, pareikalavęs 185 gyvybių.

„Jis buvo smarkus ir tikrai ilgas,“, – Kraistčerče naujienų agentūrai AFP sakė dviejų vaikų mama Tamsin Edensor. Ji pridūrė, kad pirmadienį smogęs drebėjimas buvo didžiausias nuo 2011 metų drebėjimo, kuris yra viena iš daugiausiai aukų Naujojoje Zelandijoje pareikalavusių stichinių nelaimių.

„Miegojome ir pabudome nuo namo drebėjimo. Jis tęsėsi ir tęsėsi, atrodė, kad dar sustiprės“, – pasakojo moteris.

Netrukus po drebėjimo Pietų salos pakrantės miestuose ir rytinėje Šiaurės salos pakrantėje buvo įjungtos cunamio pavojaus sirenos; policininkai ir gelbėtojai, evakuodami žmones iš pajūrio valdų, ėjo nuo durų prie durų.

Už nepaprastųjų situacijų valdymą atsakinga Civilinės gynybos ministerija iš pradžių perspėjo dėl „pragaištingo cunamio“, kurio bangų aukštis gali siekti 5 metrus.

Pirmosios bangos buvo maždaug 2 m aukščio, o po keturių valandų pareigūnai sumažino pavojaus laipsnį, nors ir nurodė, kad tam tikra rizika išlieka.

Šimtai pakartotinių požeminių smūgių, tarp jų stipresnių negu 6 balų, toliau purtė šalį.

„Neįtikėtina žala“

Sostinėje Velingtone aukščiausia miesto vieta – Viktorijos kalnas – buvo užgrūstas automobiliaus, kai gyventojai iš žemai esančių vietų bėgo nuo galimo cunamio.

Miesto gatvės buvo nusėtos stiklo šukėmis, nevažinėjo miesto traukiniai ir autobusai, pareigūnai nurodė žmonėms nevykti į darbą.

Premjeras Johnas Key (Džonas Ki) sakė, kad jo biuras parlamento pastate buvo sujauktas, bet struktūrinių pažeidimų nėra.

„Žala neįtikėtina. Turėjo tikrai papurtyti – čia vien stiklo, indų šukės, sudaužyti televizoriai, kompiuteriai“, – sakė jis.

Kenas Elwoodas (Kenas Elvudas) iš Oklando universiteto sakė, kad žala būtų buvusi daug didesnė, jeigu drebėjimas būtų įvykęs per pietus, kaip prieš penkerius metus Kraistčerče.

„Kai taip nutinka dieną, būna visai kitokia istorija“, – sakė jis šalies televizijai TVNZ.

„Žmonės buvo saugūs savo namuose; namai gali būti apgadinti, bet jie yra saugesni žmonėms viduje ir tai neabejotinai yra šio drebėjimo gerasis aspektas“, – pridūrė jis.

Svečius iš viešbučių teko evakuoti keliuose miestuose, tarp jų – Nelsone už maždaug 200 km nuo žemės drebėjimo epicentro, kur buvo apsistojusi Pakistano kriketo komanda.

„Kai kurie vaikinai meldėsi, kai kurie per televiziją žiūrėjo Indijos ir Anglijos rungtynes, ir (tada) pajutome drebant langus“, – kriketo naujienų svetainei „ESPNcricinfo“ sakė komandos vadybininkas Wasimas Bari (Vasimas Baris).

Naujoji Zelandija yra ties Australijos ir Ramiojo vandenyno tektoninių plokščių susidūrimo riba; per metus šioje šalyje įvyksta iki 15 tūkst. žemės drebėjimų.