Pereiti į pagrindinį turinį

Nuo prostitutės iki piratų karalienės

2017-03-29 17:00

Pietų Kinijos jūroje, kuri skalauja Kinijos, Indonezijos, Malaizijos ir Filipinų krantus, 19 amžiaus pradžioje siautėjo didžiulis piratų laivynas, vadovaujamas kinietės Ching Shih.

Prisiminimas: Nežinomas dailininkas nupiešė tokį alegorinį Ching Shih portretą. Prisiminimas: Nežinomas dailininkas nupiešė tokį alegorinį Ching Shih portretą. Prisiminimas: Nežinomas dailininkas nupiešė tokį alegorinį Ching Shih portretą. Prisiminimas: Nežinomas dailininkas nupiešė tokį alegorinį Ching Shih portretą.

Gražuolė sužavėjo piratą

Apie garsiosios piratų vadės ankstyvąjį gyvenimą mažai kas žinoma. Rašiniuose nurodoma tik tiek, kad ji gimė 1775 metais neturtingame Guongdžou provincijos kaimelyje. Paauglystėje Ching Shih atsidūrė viename Kantono viešnamyje.

Ten gražią prostitutę esą pastebėjo to meto garsus piratų vadas Zheng Yi. Jo įsakymu viešnamis buvo apiplėštas, o piratų vadui į akį kritusi šių namų darbuotoja buvo pristatyta į laivą. Dvidešimt šešerių metų mergina piratų vadą taip sužavėjo, kad jis pasiryžo ją vesti. 1801 metais buvusi prostitutė tapo įtakingo pirato žmona.

1801 metais vedęs gražią prostitutę, Zheng Yi ne tik susituokė su savo svajonių mergina, bet ir padarė geriausią finansinę investiciją. Ching Shih sutiko tekėti už jo su viena sąlyga. Jai turi būti suteikta galimybė dalintis su vyru valdžia ir padėti jam didinant turtus.

Tuo metu Zheng Yi vadovavo piratų laivų flotilei, kuriai prigijo Raudonosios vėliavos laivyno pavadinimas. Jam pavaldūs piratai plėšikaudavo iškėlę laivuose raudonas vėliavas. Bendromis vyro ir žmonos pastangomis jų piratiškas „verslas“ išplito Pietų Kinijos jūroje. Raudonųjų vėliavų laivynas išaugo iki 1700 laivų. Pasinaudodami savo karine galia ir sėkminga piratavimo reputacija, jie suvienijo konkuruojančius jūrų piratus į bendrą koaliciją. Jau 1804 metais ši piratų bendrija tapo galinga jėga, su kuria turėjo skaitytis ir Kinijos vyriausybė.

1807 metais Zheng Yi žuvo. Pagal vieną versiją mūšyje, pagal kitą – nuskendo per audrą. Po netikėtos vyro mirties Ching Shih, kaip teisėta našlė, perėmė šeimos verslą į savo rankas.

Kova už lyderystę

Įsitvirtinti lyderio pozicijose tarp įžūlių, karingų ir grubių piratų moteriai buvo nelengva. Būdama protinga ir įžvalgi, Ching Shih tikslo siekė apdairiai. Pasak legendos, po vyro mirties Ching Shih pasikvietė piratų laivų kapitonus ir pristatė jiems naują laivyno vadą – savo ir Zheng Yi įsūnį Chang Pao.

Jis dar vaikystėje buvo piratų pagrobtas viename žvejų kaimelyje ir globojamas paties Zheng Yi išaugo į drąsų ir karingą jūrų plėšiką. Kadangi Ching Shih neplanavo pati plaukioti piratų laivais ir dalyvauti abordažo mūšiuose, ši užduotis buvo pavesta Chang Pao. Ji rūpinosi grobio realizavimu, karine strategija, nuolat augančios Raudonosios vėliavos laivyno piratų bendrijos valdymu.

Po kelerių metų Ching Shih piratai dominavo beveik visame Pietų Kinijos jūros regione, o jos laivynas dydžiu viršijo net kai kurių kaimyninių valstybių bendrą laivų skaičių. Ji taip pat išplėtė savo veiklos sferą. Sukūrė platų šnipų tinklą žemyne, užmezgė ryšius su ūkininkais, kurie tiekė maistą piratams. Teigiama, kad Ching Shih vertėsi ir opiumo kontrabanda.

Vis daugiau galių įgaunantis Ching Shih laivynas tiek suįžūlėjo, kad nesitenkino vien užpuldinėdamas pirklių laivus, bet apmokestino ir daugelį pakrančių kaimų. Pietų Kinijos teroriste vadinama Ching Shih nurodė žiauriai bausti tuos, kurie pasipriešindavo rinkliavai. Išliko pasakojimai, kad jų kojas piratai prikaldavo vinimis prie laivo denio.

Griežtas piratų kodeksas

Ching Shih buvo griežta piratų valdovė. Amžininkai ją vadino „Piratų karaliene“. Įgavusi galią, ji nustatė pavaldiniams grietas taisykles, susijusias su grobio dalybomis ir piratų teisėmis. Kiekvienas plėšimas turėjo būti užregistruotas. Nepriklausomai nuo grobio dydžio, kiekvienas plėšikavime dalyvavęs laivas turėjo teisę pasilikti tik 20 proc. jo vertės, o likusieji dalis eidavo į kolektyvinį Raudonosios vėliavos laivyno fondą.

Ching Shih parašė, pasak istorikų, revoliucinį piratų teisių kodeksą, kuris numatė žymiai griežtesnes bausmes už drausmės pažeidimus, negu ankstesnės piratų tarpe galiojusios taisyklės. Matyt, moteriškas solidarumas paskatino Ching Shih jos parengtame elgesio kodekse atskirai įvertinti piratų elgesį su belaisvėmis. Seksas su moterimis jos vadovaujame laivyne buvo draudžiamas. Jei seksas buvo bendru sutarimu, abi pusės turėjo būti nubaustos mirtimi. Vyrui nupjaunama galva, o moteris išmetama už borto. Buvo ir išimčių. Piratui leista moterį belaisvę imti į žmonas. Jei ji sutikdavo tapti pirato žmona, moteris atgaudavo laisvę, o jos vyras įpareigotas būti jai ištikimu ir rūpintis jos išlaikymu. Per visą piratų istorija to dar nebuvo buvę.

Tie, kurie pavogdavo grobio dalį, užsitraukdavo mirties bausmę. Buvo baudžiama ir už išvykimą į krantą be leidimo. Dezertyrus nežudydavo, o tik nupjaudavo ausis ir pastatydavo prieš bendražygius, kad parodytų jiems kas gresia už panašius prasižengimus. Nepaklusnius jūreivius piratų kapitonai galėdavo nuplakti.

Nenugalimas piratų laivynas

Griežta drausmė, kurią įvedė Ching Shih, užtikrino Raudonosios vėliavos laivyno kovingumą ir klestėjimą. Neįtikėtina jo jėga ir galia leido Ching Shih piratams beveik nebaudžiamiems apiplėšti kiekvieną pakrantės miestą ir daugybę laivų, plaukiojančių tarp tokių stambių prekybos centrų, kaip Makao ir Kantonas.

Susidoroti su piratais, kurie trukdė plėtoti normalius ekonominius ryšius, bandė Kinijos, Portugalijos ir Didžiosios Britanijos kariniai laivai. Deja, nesėkmingai. Atsirado net vadinamųjų  „galvų medžiotojų“, kurie buvo pasiryžę pagrobti arba nukauti piratų karalienę, bet ir jiems nepavykdavo jos pasiekti.

Po kelerių metų aktyvios Ching Shih piratų veiklos, Kinijos vyriausybė padarė išvadą, kad jų karinės pajėgos, net pasitelkus portugalus ir britus, neužtikrina saugumo Pietų Kinijos jūros pakrančių gyventojams ir šiame regione plaukiojantiems prekybiniams bei keleiviniams laivams.

1810 metais Kinijos vyriausybė pabandė imtis kitokios taktikos kovoje su Ching Shih piratais. Ji pasiūlė mainais už taiką visiems piratams pritaikyti amnestiją. Atsisakę savo „verslo“, piratai galės grįžti į krantą kaip laisvi žmonės. Buvo pažadėta, kad nebus pasikėsinta ir į jų prisiplėštą turtą. Taip buvo tikimasi pašalinti Ching Shih karaliavimą jūroje.

Laiminga pabaiga

Pabūgusi, kad, susigundę viliojančiu pasiūlymu, išsilakstys visi jos pavaldiniai, Ching Shih paskubėjo sėsti prie derybų stalo. Derybos buvo nelengvos. Kinijos vyriausybė nenorėjo besąlygiškai amnestuoti visus piratus. Aršiausi ir žiauriausi piratai vis dėl to turėjo atsakyti už savo nusikaltimus. Bet kaip juos pasiekti?

Piratų karalienė su vyriausybe sudarė velnionišką sandėrį. Jai padedant, maždaug 400 piratų buvo įkalinti, o 126 pasiusti myriop. Už suteiktą pagalbą susidorojant su aršiausiais piratais, Ching Shih ir jos pagalbininkui Chang Pao, kuris jau buvo tapęs jos naujuoju vyru, buvo suteikta ne tik amnestija, bet ir galimybė pasitraukti su visu per piratavimą sukauptu turtu.

Kai Chang Pao mirė, buvusi piratų karalienė grįžo į savo jaunystės miestą Kantoną ir ten atidarė lošimo namus. Jos verslas, atrodo, klestėjo. Ji mirė, apsupta vaikų ir anūkų, 1844-siais, sulaukusi 69 metų.

Ching Shih istorija – klasikinis pavyzdys, kaip stipri ir drąsi moteris tapo galinga piratų valdove, atsakinga už didžiulį laivyną ir tūkstančius viskam pasiryžusių vyrų. Praėjus net daugeliui metų ji „atgimė‘ eilėje dokumentinių knygų, romanuose, kino filmuose ir kompiuteriniuose žaidimuose.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų