Užverbuotas Teherane?

M.Möllerio šnipinėjimo karjera tęsėsi daugiau nei ketvirtį amžiaus. Ji prasidėjo Artimuosiuose Rytuose – austras tarnavo Jungtinių Tautų Irano ir Irako karinėje stebėtojų misijoje. Teherane jis susitiko su Rusijos agentu Jurijumi, kuris dirbo prisidengdamas Rusijos karinio atašė Irane pareigomis. 2000-aisiais pastarąjį pakeitė GRU karininkas Igoris Zaicevas.

Šis, anot Slovakijos laikraščio "Dennik N", buvo iš GRU 4-ojo skyriaus, atsakingo už Afriką. Anksčiau I.Zaicevas buvo dirbęs Rusijos karo atašė Ankaroje.

Nuo 2008-ųjų M.Mölleris bendravo jau tiesiogiai su GRU 29155-ojo padalinio vadovu pulkininku majoru Andrejumi Averianovu. Vakaruose ši struktūra vadinama elitiniu GRU padaliniu, atsakingu už padėties destabilizavimą Europoje, o pačioje Rusijoje teigiama, esą Maskvoje įsikūręs padalinys esąs tik žvalgybos agentų mokymo centras.

Bet kokiu atveju, nustatyta, kad M.Mölleris bendradarbiavo ir su dešimtimis GRU karininkų, įskaitant Eduardą Šišmakovą, pernai už akių nuteistą dėl perversmo Juodkalnijoje rengimo.

Iš M. Möllerio gauta informacija ir nulėmė, kad GRU pasirinko "Novičiok" tipo nuodus, apie kuriuos NATO šalys turėjo palyginti mažai informacijos.

Kuklus poilsiautojas

Su GRU operatyvininkais austras susitikdavo kaimyninėse šalyse, į kurias dažnai vykdavo savo širdies damos automobiliu. Būtent šios garbaus amžiaus moters – Austrijos pilietybę turinčios slovakės – parodymai buvo lemiami, tiriant M.Möllerio nusikaltimus, todėl jos tapatybė neatskleidžiama.

Pats M.Mölleris neigė jam pateiktus kaltinimus, keliones ir atkakliai tvirtino niekada negirdėjęs apie A.Averjanovą bei E.Šišmakovą, nieko nežinąs apie GRU 29155-ąjį padalinį.

M.Möllerį kaimynai iš netoli Zalcburgo esančio Elsbeteno jį apibūdina kaip ramų žmogų, gyvenusį kukliame bute, važinėjusį morališkai pasenusiu raudonu "Renault".

Nelabai ištaigingos buvo ir jo komandiruotės. Nustatyta, kad 1992 m. pavasarį su savo bičiuliu iš Rusijos jis buvo susitikęs Vienoje, kitų metų pavasarį vyko į Bratislavą, o rudenį – į Europos viduriniojo sluoksnio atstovų pamėgtą Štrebske Pleso kalnų kurortą Slovakijos Tatruose. Po kalnus M.Mölleris, panašu, nevaikštinėjo – kelias dienas praleido viešbutyje "Panorama" su savo kuratoriumi ir, kaip vėliau pasakojo viešbučio darbuotojai, bendravo nekukliai vaišindamiesi degtine.

Ten pat, tik jau viešbutyje "Fis", M.Mölleris lankėsi ir 2013-ųjų spalį. Tąkart laisvalaikį ir darbą jis derino bendraudamas su E.Šišmakovu. Po trejų metų ten pat prisijungė ir Ivanas Brednevas, oficialiai dirbęs karo atašė Rusijos ambasadoje Budapešte.

Kitomis progomis M.Mölleris susitiko su GRU karininkais Prahoje (1996 m. pavasarį), Hevizo kurorte Vengrijoje (1999 m., 2014 m. – suorganizavo Sergejus Parubinas, 2017 m. susitikimą organizavo Sergejus Gostevas iš Rusijos ambasados Kroatijoje). 2018-aisiais M.Mölleris lankėsi Rusijos ambasadoje Liublianoje, kur susitiko su I.Zaicevu ir Aleksandru Krasnovu.

Bene daugiausia susitikimų įvyko Kroatijoje, dažniausiai Pulos korote: 1997, 2000, 2004, 2005, 2006, 2009, 2015 m. 2018-aisiais M.Mölleris ir I.Zaicevas susitiko Liublianoje.

Nustatyta, kad rusų kuratoriai aprūpino M.Möllerį specialia ryšio ir šifravimo technika.

Ką išdavė?

M.Mölleris buvo sučiuptas 2018 m., jau po pasikėsinimo į Sergejų Skripalį, kai žvalgybos pastebėjo, kad austras iš savo kuratoriaus I.Zaicevo gavo beveik 30 tūkst. eurų. Slovakijos dienraščio "Dennik N" šaltinių duomenimis, per savo šnipinėjimo karjerą M.Mölleris uždirbo mažiausiai 810 tūkst. eurų.

Kuo gi prekiavo M.Mölleris? Nors pats kategoriškai neigia, manoma, kad jis atskleidė Rusijai informaciją apie NATO gynybinių pajėgumų trūkumus, su kuriais jis galėjo susipažinti nuo 2008-ųjų.  Be kita ko, jis atskleidęs aljanso operacijų Afganistane silpnąsias vietas. Šią M.Möllerio istorijos detalę galima sieti su šaltinių iš JAV žvalgybos teiginiais, esą GRU 29155-asis skyrius mokėjo Talibanui premijas už kiekvieną nužudytą koalicijos karį – taip norėta susilpninti NATO partnerių bendradarbiavimą.

Iki atsistatydinimo 2013-aisiais pulkininkas buvo pagrindinis Austrijos kariuomenės ir NATO kontaktinis asmuo, tad aljanso priešams veikiausiai atskleidė tiek Austrijos, tiek NATO paslapčių. NATO nepriklausanti Austrija su aljansu bendradarbiauja pagal programą "Partnerystė taikai", kurioje iki Krymo aneksijos dalyvavo ir Rusija. Pulkininkas M.Mölleris turėjo prieigą prie šios programos įslaptintų dokumentų, o nuo 2009 m. jis yra pagrindinis Austrijos ir NATO partnerių kontaktinis asmuo savadarbių sprogstamųjų medžiagų analizės grupėje.

Be to, kaip teigia šaltiniai Europos žvalgyboje, M.Mölleris buvo Austrijos atstovu Jungtinėje cheminės, biologinės, radiologinės ir branduolinės gynybos vystymo grupėje. Žvalgybos ekspertai mano, kad kuratoriai iš Rusijos galėjo jį paskatinti pasirinkti šią karjeros kryptį, o pats M.Mölleris tvirtino, iki bus paskirtas kitoms pareigoms, norėjęs likti tankų batalione.

"Daroma prielaida, kad iš M.Möllerio gauta informacija padėjo Rusijai gauti žinių, apie kokius cheminius ginklus NATO šalys turi informacijos ir nuo kokių gali apsiginti bei nulėmė, kad GRU pasirinko "Novičiok" tipo nuodus, apie kuriuos NATO šalys turėjo palyginti mažai informacijos", – daro išvadą "The Telegraph".

M.Mölleris nebuvo atsitiktinis žmogus ir "Novičiok" byloje. Šaltiniai Europos žvalgyboje teigia, kad būtent jis konsultavo Rusijos atstovus cheminių preparatų, apie kuriuos NATO struktūros turi mažiausiai žinių, klausimu.

Nuosprendyje teigiama, kad M.Mölleris I.Zaicevui, be kita ko, atskleidė žinių apie tankų dalinius, radarų stotis, priešlėktuvinės gynybos sistemas, NATO projektus ir Vokietijos kariuomenės struktūrą.

Pernelyg švelni bausmė

Pripažinęs kaltu dėl valstybės ir karinių paslapčių atskleidimo, Austrijos teismas M.Mölleriui skyrė tik trejus metus Liublianoje, mažiau nei trečdalį didžiausios įmanomos bausmės, o vėliau, atsižvelgus į laiką, kurį jis jau buvo praleidęs areštinėje, išleido į laisvę.

Ekspertai neabejoja, kad tai – pernelyg menka bausmė už jo padarytus nusikaltimus. Pats M.Mölleris prisipažino gavęs pinigus iš kuratorių, tačiau reikalavo bylą sieti tik su Austrija.

Europos užsienio reikalų taryboje Berlyne dirbantis analitikas Gustavas Gresselis neoficialia tokios švelnios bausmės priežastimi laiko Vienos ryšius su Maskva. "Austrijoje, kurios sostinė Šaltojo karo metu buvo šnipų centru, šnipinėjimas retai traktuojamas kaip sunkus nusikaltimas. Juo labiau kai tai susiję su Rusijos Federacija ir gali pakenkti verslui", – mano G.Gresselis.

Kas paskatino M.Möllerį žaisti dvigubus žaidimus? Veikiausiai pinigai. Tačiau ne atsitiktinį vaidmenį atliko ir M.Möllerio pažiūros: jis palankiai kalbėjęs apie Holokaustą ir neslėpė savo kraštutinių dešiniųjų pažiūrų. Anot G.Gresselio, būtent dešinieji radikalai dažnai jaučia artimą ryšį su Rusija. "Tai susiję, pavyzdžiui, su jų skepsiu ES atžvilgiu arba su slavų tautų, tokių kaip Ukraina, emancipacija, – sako jis. – Rusijos slaptųjų tarnybų ryšys su kraštutiniais dešiniaisiais Europoje jau yra įrodytas."