Su vyru palikusi šalį po 1979 m. sausio mėn. revoliucijos, davusios pradžią Islamo Respublikos dabartinei santvarkai, F. Pahlavi išskirtiniame interviu AFP sakė, kad jos „noras“ ir „poreikis šiandien yra grįžti į Iraną“.
„Tačiau iš tiesų svarbiausias ne mano asmeninis likimas. Svarbiausia, kad jaunimas ir visa Irano tauta pagaliau taptų laisvi ir atsikratytų šio nusikalstamo, atsilikusio ir slapukaujančio režimo“, – sakė ji savo bute Paryžiuje, sutikusi raštu atsakyti į klausimus apie savo tėvynę.
„Pastarosiomis savaitėmis atsisakiau daugybės žiniasklaidos prašymų (duoti interviu – ELTA), bet mano pareiga yra perduoti žinią ne tik apie paramą savo tėvynainiams, bet ir visam pasauliui, kuris privalo jiems padėti“, – pridūrė 87-erių F. Pahlavi, kalbėjusi prancūzų kalba.
Apsirengusi tamsiais drabužiais, buvusio šacho našlė pozavo priešais ankstesnę Irano vėliavą su liūtu ir saule.
Karaliene tapusi 21-erių , o 29-erių imperatore savo vyro Mohammado Reza Pahlavi karūnuota F. Pahlavi buvo trečioji šacho, kurį sutiko studijuodama Paryžiuje, žmona.
Jų romanas praėjusio amžiaus septintajame ir aštuntajame dešimtmečiuose sukėlė tarptautinę sensaciją, o pati F. Pahlavi tapo pasauline garsenybe, kurios atvaizdą užfiksavo tokie menininkai kaip Andy Warholas.
Tačiau jos gyvenimas pasikeitė 1979 m. sausio mėn., kai ją ir jos vyrą, represine laikytos valstybės monarchą, nuvertė islamo revoliucija.
Nuo tada ji gyvena tremtyje, daugiausia Paryžiuje ir Jungtinėse Valstijose, kur įsikūręs jos vyriausiasis sūnus Reza Pahlavi, dabar teigiantis esąs pasirengęs vadovauti demokratiniams pokyčiams savo šalyje.
Gruodžio 28 d. dėl ekonominių sunkumų kilę nedideli protestai sausio 8 d. peraugo į visą šalį apėmusias demonstracijas, metusias iššūkį daugiau nei keturis dešimtmečius valdžioje esančiam teokratiniam režimui. Teisėsaugos institucijos su protestuotojais brutaliai susidorojo. Žmogaus teisių organizacijų teigimu, malšindamas protestus režimas nužudė tūkstančius savo šalies piliečių.
Naujausi komentarai