Trumpas karas
Pagal šį scenarijų Rusija eskaluoja savo karines operacijas. Visoje Ukrainoje vyksta daugiau beatodairiškų artilerijos ir raketų smūgių. Rusijos oro pajėgos, kurios iki šiol vaidino menką vaidmenį, pradeda niokojančius oro antskrydžius. Visoje Ukrainoje nusidriekia didžiulės kibernetinės atakos, nukreiptos į svarbiausią nacionalinę infrastruktūrą. Atjungtas energijos tiekimas ir ryšių tinklai. Tūkstančiai civilių miršta. Nepaisant drąsaus pasipriešinimo, Kijevas žlunga per kelias dienas. Vyriausybę pakeičia promaskvietiškas marionetinis režimas. Prezidentas Volodymyras Zelenskis yra nužudomas arba pabėga į Vakarų Ukrainą ar net į užsienį, kad sudarytų vyriausybę tremtyje. Prezidentas Vladimiras Putinas paskelbia pergalę ir išveda kai kurias pajėgas, palikdamas jų pakankamai, kad išlaikytų kontrolę. Tūkstančiai pabėgėlių ir toliau bėga į Vakarus. Ukraina prisijungia prie Baltarusijos kaip Maskvos satelitinė valstybė.
Galbūt Rusijos pajėgos užstrigs, joms trukdys žema moralė, prasta logistika ir netinkamas vadovavimas.
Toks rezultatas jokiu būdu nėra neįmanomas, bet priklausytų nuo kelių veiksnių pasikeitimo: geresnių Rusijos pajėgų pasirodymo, daugiau dislokuotų pajėgų ir blėstančios nepaprastos Ukrainos kovinės dvasios. V. Putinas gali pasiekti, kad režimas Kijeve pasikeistų ir Ukrainos integracija į Vakarus baigtųsi. Tačiau bet kuri prorusiška vyriausybė būtų neteisėta ir pažeidžiama dėl sukilimo tikimybės. Toks rezultatas išliktų nestabilus, o pakartotinio konflikto kilimo tikimybė būtų didelė.
Ilgas karas
Galbūt labiau tikėtina, kad konfliktas peraugs į užsitęsusį karą. Galbūt Rusijos pajėgos užstrigs, joms trukdys žema moralė, prasta logistika ir netinkamas vadovavimas. Galbūt užtruks ilgiau, kol Rusijos pajėgos užims tokius miestus kaip Kijevas, kurių gynėjai kovoja gatvėse. Prasiėtų ilga apgultis. Mūšiai atspindėtų ilgą ir žiaurią Rusijos kovą 1990-aisiais užgrobti ir iš esmės sunaikinti Čečėnijos sostinę Grozną.
Ir net kai Rusijos pajėgos pasiektų tam tikrą įsitvirtinimą Ukrainos miestuose, galbūt joms būtų sunku išlaikyti kontrolę. Galbūt Rusija negalėtų aprūpinti pakankamai karių, kad jie apimtų tokią didelę šalį. Ukrainos gynybinės pajėgos transformuotųsi į veiksmingą sukilimą, gerai motyvuotą ir remiamą vietos gyventojų. Vakarai ir toliau tiektų ginklus ir amuniciją. Ir tada, galbūt po daugelio metų, galbūt su nauja vadovybe Maskvoje, Rusijos pajėgos galiausiai paliktų Ukrainą, nusilenkusios ir kruvinos, lygiai taip pat, kaip jų pirmtakai paliko Afganistaną 1989 metais po dešimtmečio kovos su islamistų maištininkais.
Europos karas
Ar gali būti, kad šis karas gali išeiti už Ukrainos sienų?
Ar gali būti, kad šis karas gali išeiti už Ukrainos sienų? Prezidentas V. Putinas galėtų siekti atgauti daugiau buvusios Rusijos imperijos dalių, siųsdamas karius į buvusias sovietines respublikas, tokias kaip Moldova ir Gruzija, kurios nėra NATO narės. Arba gali būti tiesiog klaidingas apskaičiavimas ir eskalavimas. V. Putinas gali paskelbti, kad Vakarų ginklų tiekimas Ukrainos pajėgoms yra agresijos aktas, reikalaujantis atsakomųjų veiksmų. Jis gali grasinti išsiųsti karius į NATO priklausančias Baltijos valstybes, tokias kaip Lietuva, kad sukurtų sausumos koridorių su Rusijos pakrantės eksklavu Kaliningradu.
Tai būtų labai pavojinga ir keltų karo su NATO grėsmę. Pagal karinio aljanso chartijos 5 straipsnį užpuolimas prieš vieną narį yra visų puolimas. Tačiau V. Putinas gali rizikuoti, jei manytų, kad tai vienintelis būdas išgelbėti jo vadovybę. Jei jis susidurtų su pralaimėjimu Ukrainoje, jam gali kilti pagunda eskaluoti toliau. Dabar žinome, kad Rusijos lyderis nori sulaužyti ilgalaikes tarptautines normas. Ta pati logika gali būti taikoma naudojant branduolinį ginklą. Šią savaitę V. Putinas padidino savo branduolinių pajėgų parengties lygį. Dauguma analitikų abejoja, kad tai reiškia, jog jų naudojimas yra tikėtinas arba neišvengiamas. Tačiau tai buvo priminimas, kad Rusijos doktrina leidžia mūšio lauke panaudoti taktinius branduolinius ginklus.
Diplomatinis sprendimas
Sutikdamas su derybomis, V. Putinas, atrodo, bent jau sutiko su derybų dėl ugnies nutraukimo galimybe.
Ar, nepaisant visko, vis dar gali būti galimas diplomatinis sprendimas? „Dabar ginklai kalba, bet dialogo kelias visada turi likti atviras“, – sakė Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas. Žinoma, dialogas tęsiasi. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas telefonu kalbėjosi su prezidentu V. Putinu. Rusijos ir Ukrainos pareigūnai susitiko deryboms pasienyje su Baltarusija. Galbūt jie nepadarė didelės pažangos. Tačiau, sutikdamas su derybomis, V. Putinas, atrodo, bent jau sutiko su derybų dėl ugnies nutraukimo galimybe.
Pagrindinis klausimas yra, ar Vakarai gali pasiūlyti tai, ką diplomatai vadina „išvažiavimo rampa“, amerikietišku terminu, reiškiančiu išvažiavimą iš pagrindinio greitkelio. Diplomatai sako, kad svarbu, jog Rusijos lyderis žinotų, ko prireiktų, kad Vakarų sankcijos būtų panaikintos, kad būtų bent jau įmanomas orumą gelbstintis susitarimas.
Apsvarstykite šį scenarijų. Karas Rusijai klostosi blogai. Sankcijos pradeda neraminti Maskvą. Opozicija auga, kai maišai su kūnais grįžta namo. V. Putinas svarsto, ar jis ne kanda daugiau, nei gali sukramtyti. Jis mano, kad karo tęsimas gali kelti didesnę grėsmę jo vadovybei nei pažeminimas jį užbaigus. Kinija įsikiša, darydama spaudimą Maskvai eiti į kompromisus ir perspėjusi, kad ji nepirks Rusijos naftos ir dujų, nebent jos deeskaluotų. Taigi V. Putinas pradeda ieškoti išeities. Tuo tarpu Ukrainos valdžia mato besitęsiantį jų šalies naikinimą ir daro išvadą, kad politinis kompromisas gali būti geriau nei toks niokojantis žmonių praradimas. Taigi diplomatai įsitraukia ir sandoris sudarytas. Ukraina, tarkime, priima Rusijos suverenitetą Kryme ir kai kuriose Donbaso dalyse. Savo ruožtu V. Putinas pripažįsta Ukrainos nepriklausomybę ir jos teisę gilinti ryšius su Europa. Tai gali neatrodyti tikėtina. Tačiau toks scenarijus gali atsirasti iš kruvino konflikto nuolaužų.
V. Putinas nušalinimas
Kad ir kaip vystytųsi šis konfliktas, pasaulis pasikeitė.
O kaip pats V. Putinas? Pradėjęs invaziją jis pareiškė: „Esame pasirengę bet kokiam rezultatui“. Bet kas, jei dėl to jis prarastų galią? Tai gali atrodyti neįsivaizduojama. Vis dėlto pasaulis pastarosiomis dienomis pasikeitė ir dabar apie tokius dalykus galvojama. Londono karališkojo koledžo karo studijų profesorius emeritas Lawrence'as Freedmanas šią savaitę rašė: „Dabar taip pat tikėtina, kad Maskvoje įvyks režimo pasikeitimas, kaip ir Kijeve“.
Kodėl jis taip sako? Galbūt ponas V. Putinas siekia pražūtingo karo. Tūkstančiai rusų kareivių žuvo. Ekonominės sankcijos kandžiojasi. V. Putinas praranda visuomenės palaikymą. Galbūt yra liaudies revoliucijos grėsmė. Šiai opozicijai slopinti jis pasitelkia Rusijos vidaus saugumo pajėgas. Tačiau tai apkarsta ir pakankamai Rusijos karinio, politinio ir ekonominio elito narių atsisuka prieš jį. Vakarai aiškiai nurodo, kad jei V. Putinas pasitrauks ir jį pakeis nuosaikesnis lyderis, Rusija sulauks kai kurių sankcijų panaikinimo ir normalių diplomatinių santykių atkūrimo. Vyksta kruvinas rūmų perversmas ir V. Putinas išeina. Vėlgi, šiuo metu tai gali atrodyti mažai tikėtina. Tačiau gali būti neįtikima, jei žmonės, kurie gavo naudos iš V. Putino, nebetiki, kad gali apginti jų interesus.
Išvada
Šie scenarijai nėra vienas kitam prieštaraujantys – kai kurie iš jų gali derėti, kad pasiekti skirtingi rezultatai. Tačiau, kad ir kaip vystytųsi šis konfliktas, pasaulis pasikeitė. Ji negrįš į status quo ante. Rusijos santykiai su išoriniu pasauliu bus kitokie. Pasikeis Europos požiūris į saugumą. Ir liberali, tarptautinėmis taisyklėmis pagrįsta tvarka galbūt tiesiog iš naujo atrado, kam ji buvo skirta.
