IS perėmė Palmyrą sekmadienį, praėjus devyniems mėnesiams po to, kai džihadistus iš šio miesto išvarė Sirijos prezidentui Basharui al Assadui (Bašarui Asadui) ištikimos pajėgos bei rusų antskrydžiai.

„Ši kontrataka turbūt buvo viena svarbiausių, kurias tik yra atlikusi ISIL“, – sakė Pentagono atstovas laivyno kapitonas Jeffas Davisas (Džefas Deivisas), pavartodamas alternatyvų džihadistų judėjimo IS akronimą.

„Dėl to ISIL susirinko visą režimo paliktą techniką. Tai gali būti ir šarvuoti automobiliai, ir artilerija“, – sakė jis.

Kai IS 2014 metais pirmą kartą nusiaubė kaimyninį Iraną, vietos saugumo pajėgos bėgo beveik nesipriešindamos ir paliko savo ginklus bei techniką – kurios didžiąją dalį Bagdadui buvo parūpinusios Jungtinės Valstijos.

IS pirmą kartą užėmė Palmyrą 2015 metų gegužę ir susprogdino UNESCO saugomas romėnų laikų šventyklas bei išgrobstė senovinius dirbinius.

Pentagonas ir jos vadovaujamos koalicijos partnerės kaltina Maskvą ir Damaską, kad neskyrė pakankamo dėmesio Palmyrai apsaugoti ir rūpinosi tik sukilėlių bastiono Alepo bombardavimu.

„Iš tikrųjų galima manyti, kad režimas, remiamas Rusijos, rūpinosi tik Alepu ir nesugebėjo prižiūrėti savo užnugario“, – pareiškė J.Davisas.

Jis sakė, kad režimo pajėgos pabėgo iš Palmyros „labai greitai“ po to, kai įsiveržė IS.

Maskva savo ruožtu kaltina JAV, kad šios nesugebėjo koordinuoti karinių operacijų ir leido IS kontratakuoti Palmyrą.

Valstybės departamento atstovas Johnas Kirby (Džonas Kerbis) pareiškė, kad nei Rusija, nei B.al Assadas niekada nekovojo su IS Sirijoje.

Buvo dedamos pastangos „žiauriai susidoroti su opozicija ir tai kainavo labai daug nekaltų žmonių gyvybių“, sakė jis. Tuo tarpu tarptautinėje arenoje tvyro pasipiktinimas dėl pranešimų apie aukas, tarp kurių buvo ir kelios dešimtys savavališkų egzekucijų, B.al Assadui lojalioms pajėgoms užėmus paskutinę sukilėlių kontroliuotą Alepo teritoriją.