Naujas kaltinimas pateiktas tuo metu, kai buvęs prezidentas bus teisiamas dėl perversmo organizavimo. Gruodžio 3 dieną jis bandė įvesti karinę padėtį, siekdamas sustabdyti civilinį valdymą demokratinėje Pietų Korėjoje.

Pagal dekretą į parlamentą buvo dislokuoti ginkluoti kareiviai, tačiau įsakas galiojo tik apie šešias valandas, nes opozicijos parlamento nariai, kurie turėjo lipti per tvoras, kad patektų į pastatą, greitai jį atmetė. Vėliau jie apkaltino Yoon Suk-yeolą dėl karo padėties paskelbimo.

64 metų Yoon Suk-yeolui balandį Konstitucinis Teismas atėmė visus įgaliojimus ir privilegijas ir patenkino prašymą dėl apkaltos. Netrukus jis buvo priverstas išsikraustyti iš prezidento rezidencijos.

Prokurorai pirmą kartą Yoon Suk-yeolą apkaltino sausio mėnesį. Tuo metu jis dar buvo prezidentas, tačiau kaltinimai jam buvo pareikšti kaip „sukilimo vadui“ – tokiems kaltinimams netaikomas prezidento imunitetas.

„Nuo to laiko mes tęsėme (sukilimo) bylą, tuo pat metu atlikdami papildomus tyrimus dėl kaltinimo piktnaudžiavimu valdžia, todėl buvo pateiktas šis papildomas kaltinimas“, – sakoma ketvirtadienį paskelbtame prokurorų pareiškime.

Nauji kaltinimai pateikti praėjus dienai po to, kai tyrėjai, tirdami įtarimus dėl kyšininkavimo, įsiveržė į privačią Yoon Suk-yeolo rezidenciją Seule. Tyrimas susijęs su jo žmona Kim Keon-hee (Kim Keonhi) ir šamanu, kaltinamu gaudavus prabangias dovanas buvusios pirmosios ponios vardu

Jei eksprezidentas bus pripažintas kaltu dėl maišto, jam gali būti skirta kalėjimo iki gyvos galvos arba mirties bausmė, nors Pietų Korėjoje nuo 1997 metų galioja neoficialus mirties bausmės vykdymo moratoriumas.

Yoon Suk-yeolas buvo antrasis Pietų Korėjos prezidentas, pašalintas iš pareigų, ir trečiasis, kuriam parlamentas paskelbė apkaltą.

Prezidentui nustojus eiti pareigas, Pietų Korėjoje birželio 3 dieną bus surengti pirmalaikiai rinkimai.