Dviems seniems rusų tanklaiviams  – „Volgoneft-212“ ir „Volgoneft-239“ – praėjusį mėnesį patekus į audrą, į Kerčės sąsiaurį, kuris jungia Azovo ir Juodąją jūras tarp Maskvos aneksuoto Krymo ir pietinio Krasnodaro krašto, nutekėjo naftos produktų.

Tanklaiviai gabeno apie 9,2 tūkst. t mazuto. Apie 40 proc. jo, pareigūnų duomenimis, galėjo išsilieti į jūrą. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas avariją pavadino ekologine katastrofa.

„Kryme aptiktos dvi naftos produktais užterštos vietos“, – ketvirtadienį pranešė Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerija.

Šios vietos yra netoli Kerčės miesto paplūdimio ir toliau į pietus prie Tobečyckės druskos ežero.

Ketvirtadienį ministerija pranešė, kad po išsiliejimo iš dešimčių kilometrų paplūdimių ruožo pašalinta beveik 73 tūkst. tonų užteršto smėlio.

Pareigūnai teigė, kad iš viso galėjo būti užteršta apie 200 tūkst. tonų smėlio ir dirvožemio.

Valymą prižiūrinti regioninė įmonė paskelbė nuotraukas, kuriose matyti baltai apsirengę savanoriai, kasantys užterštą smėlį iš paplūdimių, taip pat ir Anapos kurorte.

Ketvirtadienį ji pranešė, kad iki šiol išgelbėta 2,1 tūkst. paukščių.

Praėjusį mėnesį Rusijos mokslininkai kritikavo valymo darbus, teigdami, kad savanoriai neturi tinkamos įrangos.

Ukraina naftos išsiliejimą pavadino „didžiausiu Juodosios jūros regione XXI amžiuje“ ir apkaltino Maskvą naudojant atšiaurioms žiemos sąlygoms nepritaikytus laivus.

Rusija, siekdama apeiti jai taikomas Vakarų šalių sankcijas, pradėjo naudotis vadinamuoju „šešėliniu laivynu“, kurį sudaro daugiausia seni tanklaiviai, kad galėtų eksportuoti savo naftą visame pasaulyje.

„Didžioji dalis iš daugiau kaip 1 tūkst. Rusijos „šešėlinio laivyno“ tanklaivių yra beviltiškai pasenę, turi fiktyvius draudimo polisus, slepia savo tikruosius savininkus ir dažnai jūroje perkrauna naftos produktus. Kitos didelio masto avarijos statistiškai yra neišvengiamos“, – praėjusį mėnesį sakė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Mychaila Podoliakas.