Po sraigtasparnio katastrofos pranešama apie surastus Irano prezidento palaikus

Irano Raudonasis pusmėnulis nurodė, kad per sraigtasparnio katastrofą žuvusio 63 metų prezidento ir kitų asmenų kūnai buvo rasti ir paieškos operacijos baigtos.

Raudonojo Pusmėnulio vadovas Pirhosseinas Kolivandas (Pirhoseinas Kolivandas) valstybinei televizijai sakė, kad „šiuo metu kankinių kūnai perkeliami į Tabrizą“ Irano šiaurės vakaruose.

Žiniasklaidos pranešimuose sakoma, kad per sraigtasparnio katastrofą kalnuotame šalies šiaurės vakarų regione taip pat žuvo iraniečių užsienio reikalų ministras ir kitų pareigūnų.

Irano žiniasklaida, įskaitant naujienų agentūrą „Fars“, paskelbė sraigtasparnio nuolaužų nuotraukų, padarytų iš drono.

Pranešama, kad Turkijos gelbėtojų komandos dronas nustatė nelaimės vietą ir kad turkai informavo savo kolegas iš Irano.

Dėl prezidento ir užsienio reikalų ministro Hosseino Amirabdollahiano (Hoseino  Amirabdolahiano) imta nerimauti sekmadienį Rytų Azerbaidžano provincijoje praradus ryšį su jų sraigtasparniu.

Sekmadienį Irano valstybinė žiniasklaida skelbė, kad incidentas įvyko netoli Džolfos miesto, esančio pasienyje su Azerbaidžanu, maždaug už 600 km į šiaurės vakarus nuo Irano sostinės Teherano.

Pasak Raudonojo Pusmėnulio vadovo, į atokią vietovę buvo išsiųstos 73 paieškos ir gelbėjimo komandos. Joms teko dirbti sudėtingomis sąlygomis, lyjant lietui ir tvyrant tirštam rūkui.

Vidaus reikalų ministras Ahmadas Vahidi (Ahmadas Vahidis) sakė manantis, kad incidentą galėjo nulemti itin prastos oro sąlygos.

Priežastis kol kas neaiški

Naujienų agentūros „Tasnim“ duomenimis, prezidento grupę sudarė trys sraigtasparniai, kurių du sėkmingai pasiekė kelionės tikslą.

Valstybinė žiniasklaida kol kas nenurodė sraigtasparnio sudužimo priežasties.

Su E. Raisi skrido užsienio reikalų ministras H. Amirabdollahianas, Rytų Azerbaidžano provincijos gubernatorius, kiti pareigūnai, asmens sargybiniai, sakoma valstybinės naujienų agentūros IRNA pranešime.

Sekmadienį vakare Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei (Ali Chamenėjus) paragino iraniečius melstis.

„Tikimės, kad Visagalis Dievas sugrąžins mūsų brangų prezidentą ir jo bendražygius sveikus į tautos rankas“, – sakė jis per nacionalinę televiziją transliuotame kreipimesi.

Tačiau aukščiausiasis lyderis taip pat pabrėžė, kad šalies vyriausybė tęs normalų darbą, kad ir kas nutiktų. Pagal Irano konstituciją, jei prezidentas miršta, jo pareigas, pritarus A. Khamenei, perima pirmasis viceprezidentas, o nauji prezidento rinkimai sušaukiami per 50 dienų.

Pirmasis viceprezidentas Mohammadas Mokhberas (Mohamadas Mochberas) jau atsiliepia į pareigūnų ir užsienio vyriausybių skambučius, nurodė valstybinė žiniasklaida.

Dingus E. Raisi sraigtasparniui susirūpinimą išreiškė ir pagalbą Iranui pasiūlė tokios šalys kaip Irakas, Kuveitas, Kataras, Saudo Arabija, Sirija, Rusija ir Turkija, taip pat Europos Sąjunga.

Tikimės, kad Visagalis Dievas sugrąžins mūsų brangų prezidentą ir jo bendražygius sveikus į tautos rankas.

Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Nasseras Kanani (Naseras Kananis) padėkojo „vyriausybėms ir tarptautinėms organizacijoms už užuojautą ir pasiūlytą pagalbą vykdant paieškos ir gelbėjimo operacijas“.

Incidentas įvyko tuo metu, kai Artimuosiuose Rytuose tebesitęsia Izraelio ir „Hamas“ karas, o Iranas praėjusį mėnesį surengė precedento neturinčią dronų ir raketų ataką prieš Izraelį.

Be to, Teheranas taip pat kaltinamas tiekiant atakos dronus Rusijai jos karui Ukrainoje ir ginkluotoms sukarintoms grupuotėms visame regione.

Iranas pastaraisiais metais taip pat susidūrė su masiniais protestais prieš savo šiitų teokratiją dėl silpstančios ekonomikos ir moterų teisių.

E. Raisi – griežtosios linijos šalininkas, anksčiau vadovavęs šalies teismų sistemai, buvo laikomas A. Khamenei protežė, todėl kai kurie analitikai teigė, kad po pastarojo mirties arba atsistatydinimo jis galėtų pakeisti 85 metų lyderį.

E. Raisi laimėjo 2021 metais vykusius Irano prezidento rinkimus, kuriuose dalyvavo mažiausiai rinkėjų per visą šiitiškos respublikos istoriją. JAV E. Raisi yra pritaikiusi sankcijas, iš dalies dėl jo dalyvavimo vykdant masines egzekucijas tūkstančiams politinių kalinių 1988 metais, baigiantis kruvinam Irano ir Irako karui.

E. Raisi yra antrasis Irano prezidentas, kuris mirė eidamas savo pareigas. 1981 metais, tvyrant chaosui po revoliucijos, sprogus bombai žuvo prezidentas Mohammadas Ali Rajai (Mohamadas Ali Radžajus).