„Šiuo metu šešiolika laivų yra pakrauta. Dar 28 laivai gali būti pasirengę išplaukti. Ukrainos uostose jau yra apie pusė tonos grūdų. Yra ką plukdyti, klausimas tik dėl visos logistikos saugumo. Vienas dalykas yra praplaukti vienam laivui, visai kitas, kai bus formuojamas karavanas“, – kalbėjo A. Medalinskas.
Anot jo, Rusija gali laikytis susitarimo leisti išgabenti Ukrainos grūdus dėl dviejų priežasčių, tačiau nei viena iš jų nėra tiesiogiai susijusi su pačia Ukraina.
Viena iš priežasčių, kodėl Rusija gali bent iš dalies laikytis to susitarimo, yra ta, kad ji nenori rimtai susipykti su Turkija.
„Mes kalbame apie Ukrainą, Turkiją, Rusiją ir procesą, vykstantį pagal Jungtinių Tautų (JT) susitarimą, bet faktas yra tas, kad šito susitarimo gali būti laikomasi tiek įvertinant Rusijos galimą politiką ir provokacijas Ukrainoje, tiek Rusijos politiką Turkijos atžvilgiu. Į šį grūdų vežimą ar žiūriu taip pat, kaip į Šiaurės Sirijos procesą. Ten susikerta Turkijos ir Rusijos interesai. Viena iš priežasčių, kodėl Rusija gali bent iš dalies laikytis to susitarimo, yra ta, kad ji nenori rimtai susipykti su Turkija. Antras dalykas – Rusija nori ir toliau atrodyti Afrikos šalių gelbėtoja, kad tos šalys negalėtų kaltinti Rusijos elgiantis taip, kad tie grūdai nepasiektų dėl bado besibaiminančių šalių. Tas platesnis kontekstas yra net svarbesnis nei Ukrainos kontekstas, kalbant apie visą šitą grūdų klausimą“, – samprotavo politologas.
161-oji karo Ukrainoje diena
161-oji karo Ukrainoje diena
Scanpix nuotr.
161-oji karo Ukrainoje diena
Scanpix nuotr.
161-oji karo Ukrainoje diena
Scanpix nuotr.
161-oji karo Ukrainoje diena
Scanpix nuotr.
161-oji karo Ukrainoje diena
Scanpix nuotr.
161-oji karo Ukrainoje diena
Scanpix nuotr.
161-oji karo Ukrainoje diena
Scanpix nuotr.
Pasak A. Medalinsko, Ukrainos kariuomenė, priešingai nei Rusija, vadovaujasi vakarietiškais principais ir nežudo taikių žmonių, todėl jiems gali būti sunku atkovoti okupuotus miestus.
„To tikėjimo Ukrainoje yra daug. Įvertinus Ukrainos kariuomenės, valdžios struktūrų, žurnalistų, kuriuos sutinku, mintis, galiu pasakyti, kad yra niuansų, kur Ukrainai gali būti sunku organizuoti puolimą. Jeigu kalbame ne apie Chersono srities kaimų išlaisvinimą, ką Ukraina jau dabar daro, bet tai nėra kritinis lūžis. Esmė yra Chersono miestas. Kadangi tai yra miestas, o Ukraina prisilaiko vakarietiškos pozicijos, kad taikūs žmonės negali būti žudomi karo metu, tai čia gali būti viena iš kertinių Ukrainos problemų išvaduojant okupuotus miestus. Rusija tai parodė, kad ji gali griauti, daužyti, deginti tuos miestus, taikius objektus, kad ir kur jie bebūtų Ukrainoje, o Ukrainai su tuo reikės elgtis daug atsargiau. Jeigu rusai bandys įsitvirtinti Chersone, tai pačio miesto paėmimas gali būti pakankamai sudėtingas klausimas“, – aiškino A. Medalinskas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Politologo teigimu, Odesos mieste žmonės gyvena įprastu ritmu, tačiau miesto prieigose yra ne vienas susprogdintas pastatas, mieste dažnai girdimas oro pavojaus signalas, įvesta komendanto valanda.
„Kol mes dabar kalbame yra paskelbtas oro pavojus. Kartais išgirsti ar pajauti dunktelėjimą, sprogimą, jei bombos krenta kur nors toliau, nes Odesos sritis yra didžiulė. Vėliau tiesiog perskaitai informaciją apie tai, kas ir kur sprogo. Sugriovimų yra daug, bet ne pačioje Odesoje, o jos pakraščiuose. Viena raketa yra pataikiusi į prekybos centrą, o aplink Odesos oro uostą yra visa eilė sugriautų namų, ten taip pat viena raketa yra pataikiusi į prekybos centrą. Pačioje Odesoje gyvenimas verda pakankamai aktyviai, tačiau žmonės negali prieiti prie laiptų, vedančių į uostą, nes tai – uždaryta teritorija. Kita problema – apribojimai jūros teritorijoje. Žmonės vaikšto palei jūrą, bet tik vienetai maudosi, nes yra įspėjimai nesimaudyti dėl minų paplūdimyje ir pan. Taip pat yra komendanto valanda, kuri prasideda 11 val., bet viskas jau pradeda užsidarinėti 9–10 val.“ – apie gyvenimą Odesoje kalbėjo A. Medalinskas.
Mariupolio meras Vadimas Boičenko, esantis Zaporožėje su visa savo komanda, sako, kad Mariupolis bus išvaduotas iki metų galo.
Pastaruoju metu viešojoje erdvėje labai mažai girdima apie okupuotą Mariupolį, tačiau A. Medalinskas sako, kad Ukraina planuoja užbaigti karą ir išlaisvinti Mariupolį iki šių metų pabaigos.
„Dėl „Azovstal“ kovotojų yra pakilusi nauja banga – aiškinamasi, kokie žmonės žuvo, dėl to labai daug kritikos yra tarptautiniam Raudonajam kryžiui. Kitas dalykas, kad nėra jokio ryšio su „Azovstal“ kovotojais, nors prieš tai buvo, tad negali paklausti, kas ten gyvas. Kalbant apie Mariupolį, yra tikėjimo [išlaisvinti miestą] ir tuo tiki Mariupolio meras Vadimas Boičenko, esantis Zaporižėje su visa savo komanda. Jis sako, kad Mariupolis bus išvaduotas iki metų galo. Ir Andrii Yermakas, prezidento administracijos vadovas, kalba, kad Ukraina turi baigti karą iki metų galo, bet tai bus labai nelengva. Kai emocijos atslūgs, ateis ta karo realybė ir bus galima matyti, kad tai – labai nelengvas uždavinys. Aišku, labai daug kas priklausys nuo Vakarų pagalbos, tame tarpe ir Vakarų ginkluotės, kuri turi eiti pastoviai, o ne kartas nuo karto“, – kalbėjo A. Medalinskas.
