Kaip portalui kauno.diena.lt sakė Prahos Karolio universiteto dėstytojas, politologas Aleksandras Morozovas, faktas yra tai, kad publikacija padarė vien milžinišką žalą ir neatnešė nieko gero: rusų opozicija skaldoma neregėtai brutaliai, Kremliaus propaganda ploja katučių ir kurstomas opozicionierius priėmusių valstybių nepasitikėjimas visomis be išimties rusų opozicijos jėgomis.

– Pastarasis skandalas prilygo griausmui iš giedro dangaus. Kodėl „navalnistai“ ryžosi tokiam destruktyviam žingsniui?

– Pirmiausia kliūva tai, kad tyrimą atliko ne bešališka žiniasklaida, tarkime, BBC Rusijos tarnyba. Tokiu atveju mes žinotume, kad autoriai suvokia teisinę atsakomybę ir kad jų surinkta medžiaga toliau turi keliauti į teisėsaugos rankas ir galiausiai – teismą. Dabar gi turime situaciją, kai „Kovos prieš korupciją fondas“ (KKF) patys apie save ir savo naudai labai laisvai naudojo kaip įrodymus pateiktą medžiagą, kuri, beje, turi vieną vienintelį šaltinį – su FSB susijusį asmenį, kuris epizodiškai pasirodė, perdavė „medžiagą“ ir greičiausiai niekas apie jį niekada nebeišgirs. Publikacijos autoriai patys to neslepia. Medija ekspertai pastebi, kad yra aiškus interesų konfliktas ir ši publikacija yra ne tyrimas, o tiesiog vienos pusės publicistika, nukreipta prieš kitą pusę.

Stebėjau reakcijas rusų opozicijos gretose ir galiu pasakyti, kad visi sveiko proto nepraradę opozicionieriai teigė vienintelį dalyką – jei iš tiesų yra bent kokių nors įrodymų dėl išpuolių prieš A. Navalno bendražygius, jie turėjo būti perduoti Lietuvos ir Lenkijos teisėsaugai. Tačiau vietoje to, medžiaga buvo panaudota sužaisti žiūrovų emocijomis.

Kremlius turi visą pulką savo „tyrėjų“, kurie metų metais pylė purvą ant Michailo Chodorkovskio, L. Nevzlino, A. Navalno ir kitų opozicijos veikėjų. Dabar jie gavo dar vieną ginklą.

– Kremliaus propaganda momentaliai pasigavo šią temą ir ėmė ją transliuoti visais kanalais. Negi tokie žiniasklaidos profesionalai, kaip Ivanas Ždanovas ir Leonidas Volkovas, galėjo nenumatyti tokio rezultato?

– Tai – dar viena problema. Ir be šios publikacijos Kremlius turi visą pulką savo „tyrėjų“, kurie metų metais pylė purvą ant Michailo Chodorkovskio, L. Nevzlino, A. Navalno ir kitų opozicijos veikėjų. Dabar jie gavo dar vieną ginklą. Juk šis skandalas neduos jokio kito rezultato, kaip tik baisus opozicijos skaldymas ir diskreditavimas. Teisininkai jau komentavo, kad „tyrime“ pateiktos medžiagos faktiškai neįmanoma įrodyti teisme, o jei L. Nevzlinas kreipsis į teismą dėl šmeižto – beveik garantuotai laimės ieškinį.

Tebūnie mes su jumis nežinome, kiek paviešintos medžiagos yra tiesa arba melas, bet aiškiai matome jos poveikį, o jis yra labai destruktyvus. Įskaitant ir tai, kad visi skandalo dalyviai gyvena Vakarų valstybėse, kuriose šitaip paprasčiausiai nesielgiama, neinama „antiteisiniu“ keliu. Čia nepriimta taškytis neįrodomais, bet labai sunkiais kaltinimais. Pastarasis skandalas yra smūgis ne tik opozicijai, bet ir paties kovoje prieš putinizmą žuvusio A. Navalno palikimui. Jis žuvo ne tam, kad rusų opoziciją pasinertų į tarpusavio rietenas.

Aleksandras Morozovas/Asmeninio arch. nuotr.

– Ar nemanote, kad dabartinėje situacijoje, kai Rusijos propaganda smogia su filmu apie rusų kareivius Ukrainoje, opozicijai save priskirianti Julija Latynina ragina Ukrainą „dekolonizuotis“ ir atsisakyti Krymo, sutapimas, kad tuo pačiu metu kyla šis skandalas, gali pakurstyti įtarimus, kad visa tai yra Kremliaus slaptųjų tarnybų operacijų sudedamosios dalys?

– Manau, kad pirmiausia turime atskirti tai, kas yra politinė polemika. Žinoma, KKF ir L. Nevzlino politinės pažiūros nesutampa. Nematau nieko baisaus, kad jie ginčijasi dėl karo Ukrainoje ir skirtingai įsivaizduoja „nuostabią ateities Rusiją“. Čia gi mes matome ne polemiką, o netoleruotiną defamaciją, kurioje yra Rusijos slaptųjų tarnybų žaidimų požymių. „Tyrime“ tikrai keistai atrodo itin pakili jame vyraujanti nuotaika. Man tai atrodo labai keista, bet suprantu, kad kiti gali sakyti – įtartina. Tam yra pagrindo. Slaptosios tarnybos gali manipuliuoti, pasinaudoti žmonėmis, įtraukti juos į savo operacijas žmonėms to nesuprantant. Paprastai to saugomasi, bet, šiuo atveju matosi, kad skandalo autoriai visai nesibodėjo tokio pavojaus.

– Jūs kalbate apie opozicijos skaldymą, bet beveik neabejotinai turėsime dar vieną poveikį – opoziciją priėmusių valstybių pasitikėjimo griovimą.

– Ir aš tai visiškai suprantu. Lietuvos ir Lenkijos teisėsauga bei saugumo tarnybos deda pastangas, kad apsaugotų opozicionierius, o šie, vietoje to, kad padėtų, krečia tokius „pokštus“ – puldinėja politinius oponentus, visiškai ignoruodami juos priėmusią valstybę. Tai yra įžeidimas. Aš gyvenu Čekijoje ir net įsivaizduoti negaliu, kad kažkas iš čia esančių opozicionierių iškrėstų kažką panašaus.

Galiu tik tikėtis, kad Lietuva to nepadarys, nors pabrėšiu, kad puikiai suprasiu, jei lietuviai yra pasipiktinę tokiu savivaliavimų jų namuose.

Sutinku, kad opozicijos įvaizdis nukenčia daugelyje valstybių, bet ne tik jose. Žmonės Rusijoje pažiūrės šį reportažą ir nesigilins į jo detales. Jie tiesiog pasakys, kad štai kokie niekšai ta opozicija. O Kremliaus propaganda dar sustiprins šį įsitikinimą. Jei skandalo autoriai manė, kad „paaugs“ rusų akyse, jie skaudžiai klydo – nukentės visi.

– Nežinome, kiek plačiai ir giliai pasieks destrukcija. Ar nesibaiminate, kad tokias rietenas stebinčios šalys, šiuo atveju Lietuva, nuspręs, kad joms savo kieme tokių „cirkų“ nereikia ir vieną dieną mandagiai paprašys visų rusų opozicinių jėgų, keliauti lauk ir kelti savo muštynes kur nors kitur?

– Manau, kad opoziciją remiantys jūsų politikai šį kartą nesiims tokių griežtų veiksmų, tačiau pripažįstų, kad visuomenėje gali kilti būtent tokios nuotaikos, o kaip žinia, politikams anksčiau ar vėliau tenka atsižvelgti į visuomenės nuomonę. Stebiu tai su dideliu nerimu ir galiu tik tikėtis, kad Lietuva to nepadarys, nors pabrėšiu, kad puikiai suprasiu, jei lietuviai yra pasipiktinę tokiu savivaliavimų jų namuose. Lietuva ir kitos valstybės nuveikė labai daug, suteikdamos prieglobstį ir remdamos tremtyje esančią rusų opoziciją. Tai reikia vertinti ir gerbti. Karo metu ir taip kyla pakankamai kritikos dėl kai kurių opozicinių jėgų neapsisprendimo dėl karo Ukrainoje. Daugiau destrukcijos visiškai nereikia. Mano asmenine nuomone, visas rusų opozicijos dėmesys turi būti sutelktas į karą, o viskas, kas nukreipia dėmesį kitur – naudinga Kremliui.