Anot jo, nors Ukraina turi stiprią bylą, Rusija bus parengusi labai gerą gynybą ir užginčys kiekvieną argumentą, kas natūralu, nes tai jų strateginis interesas.

– Tarptautinis teisingumo teismas pradėjo klausymus ieškinio, kurį Ukraina pateikė prieš Rusiją. Žinoma, šiandien per anksti tikėtis kokių nors rezultatų, nes tai ilgas procesas. Bet ką šis teismo procesas reiškia Ukrainai?

– Manau, Ukraina tikisi, kad teismas priims sprendimą jos naudai, o tai reikštų mažiausiai du dalykus. Pirma, Ukrainai naudingas teismo sprendimas turėtų nemenką politinę reikšmę. Tai reikštų, kad teismas iš esmės pripažįsta Ukrainos poziciją dėl karinės agresijos ir aneksijos, nors specifiškai teismas pripažintų, kad Rusija finansuoja teroristines organizacijas Rytų Ukrainoje, taip pat pažeidžia etninių mažumų, įskaitant totorius ir ukrainiečius, teises Kryme.

Antras ir esminis dalykas – pripažinęs, kad Ukrainos kaltinimai Rusijai teisėti, teismas turėtų įpareigoti Rusiją pirmiausia nutraukti finansavimą ir medžiagų tiekimą toms organizacijoms, kurios Ukrainos priskiriamos vadinamajam teroristinių grupių sąrašui ir veikia rytinėje šalies dalyje. Taip pat Rusija turėtų bendradarbiauti užtikrinant sienų kontrolę.

Taigi, jei Ukraina laimėtų, ji gautų specifinę naudą: tai būtų praktinis aspektas – t. y. teismo įpareigojimai Rusijai, antra, tai būtų politinė Ukrainos pergalė. Vis dėlto reikia pasakyti, kad teismas nebūtinai priims sprendimą Ukrainos naudai.

– Ukraina pateikė du skirtingus kaltinimus Rusijai: vienas – dėl Rytų Ukrainos, kitas – dėl Krymo etninių mažumų teisių. Kuris kaltinimas gali atnešti sėkmę Ukrainai?

– Sunku pasakyti. Mano nuomone, abu kaltinimai turi gana solidžių argumentų, bet Rusijos gynyba taip pat solidi. Pirmas, kalbėdama apie Krymą, Rusija teigia, kad nei ukrainiečiai, nei totoriai nesusiduria su diskriminacija ar jų teisių pažeidimais. Teigiama, kad galbūt Kryme gyvenančios etninės mažumos ir yra epizodiškai susidūrusios su diskriminacija, tačiau ji nėra sistematinė ir nėra taikoma prieš konkrečią etninę grupę.

Taigi Ukraina turės pateikti konkrečius įrodymus, kad diskriminacija Kryme yra sistematiškai nukreipta prieš konkrečią etninę grupę ar rasę. Noriu atkreipti dėmesį, kad teismas nesprendžia klausimo dėl Krymo aneksijos, ar ji buvo legali, ar ne. Jis gilinsis būtent į šį specifinį klausimą, ar Rusija sistematiškai pažeidžia etninių mažumų teises Kryme, o tai yra vienas iš Jungtinių Tautų konvencijos principų. Taigi šiuo klausimu nesu tikras, ar Ukrainai pavyks surinkti užtektinai įrodymų.

Antruoju – Rytų Ukrainos – klausimu Rusija teisme tvirtina, kad pagalba, kurią ji teikia, turi būti atskirta nuo separatistinių grupuočių veiksmų Rytų Ukrainoje. Taip pat Rusijos atstovai tvirtina, kad dalis separatistų veiksmų neturėtų būti prilyginami teroristiniams veiksmams, kaip teigia Ukraina, nes esą separatistų grupuočių veiksmai dažnai išprovokuojami Ukrainos pusės. Taigi ir čia Rusija pateikia argumentus, kurie įneša savotiško neaiškumo.

Ukraina teigia, kad Rusija prisideda prie teroristinių veiksmų finansavimo ir prašo tai nutraukti, tai gana keblu, nes terorizmas turi specifinį apibrėžimą. Tad Ukrainos atstovams ne tik reikės įrodyti, kad Rusija finansiškai remia separatistines organizacijas, bet ir tai, kad jų veiksmai yra teroristiniai. Taigi šis klausimas taip pat daug siauresnis nei argumentas, kad Rusija vienokiu ar kitokiu būdu dalyvauja Rytų Ukrainoje vykstančiuose procesuose.

Abu klausimai yra daug siauresni nei aneksija, intervencija ar Ukrainos suvereniteto pažeidimas. Dėl jų abiejų gali kilti problemų, tad ir rezultatas nėra aiškus. Tačiau manau, kad Ukraina turi labai stiprią bylą, bet ji pareikalaus labai stiprių argumentų, o Rusija bus parengusi labai gerą gynybą ir užginčys kiekvieną argumentą, kas natūralu, nes tai jų strateginis interesas.

– Pakalbėkime apie pastaruosius įvykius Rytų Ukrainoje. Aktyvistai pradėjo separatistinių regionų blokadą. Kas už to stovi ir kodėl vyriausybė nesiima jokių veiksmų?

– Tai labai komplikuotas ir vis dar besivystantis dalykas. Dalis industrinių kompanijų veikia separatistinėse teritorijose, tačiau jos prekiauja ne tik separatistinėje dalyje, bet ir su likusia Ukraina ir dažniausiai ten turi savo kompanijų padalinius. Blokada, žinoma, sumažino separatistiniuose regionuose veikiančių kompanijų gamybos mastus. Tačiau reikia pabrėžti, kad šios kompanijos moka mokesčius Ukrainai ir buvo svarbi šalies ekonomikos dalis, nes būtent jos vysto metalurgijos pramonę, Ukrainai tiekia anglį. Ši industrijos dalis istoriškai būdinga Rytų Ukrainai.

Kyla klausimų, ką ši blokada reiškia ir kodėl ji kilo tik dabar. Pirmiausia ji reiškia geležinkelių blokadą, jais eksportuojamos prekės, išskirtinai anglis, į Ukrainą. Dabar dėl blokados eksportas nebeįmanomas. Kas vykdo šią blokadą? Grupė veteranų, aktyvistai ir savanoriai. Jie turi dalies visuomenės palaikymą. Blokadą palaiko ir dalis dešiniųjų politikų, kurie buvo itin aktyvūs Maidano metais. Taigi šie žmonės iš esmės uždarė geležinkelius ir transportavimą. Jei ši blokada tęsis, sakykime, iki metų pabaigos, Nacionalinio Ukrainos banko duomenimis, Ukrainos bendrasis vidaus produktas kris mažiausiai 1–2 proc. Kai kurie ekspertai teigia, kad šios prognozės yra gana optimistinės. Taigi Ukrainos ekonomika dėl to tikrai nukentės.

Kartu visuomenėje kyla klausimas, kodėl Ukrainos vyriausybė iki šiol nerado alternatyvių būdų ir liko tokia priklausoma nuo Rytų Ukrainos. Pagrindinė problema – anglis, kurią Ukraina gabenasi iš separatistinių teritorijų. Ukraina negali lengvai surasti pakaitalo angliai dėl naujų technologijų trūkumo šalyje. Tai pareikalautų didelių investicijų. Žmonės, kurie organizuoja šią blokadą, klausia, kodėl Ukraina neinvestavo ir netapo mažiau priklausoma nuo Rytų Ukrainos. Tai svarbus klausimas. Taip pat klausiama, kas iš tikrųjų pelnosi iš šio verslo. Atsakymai gali būti įvairūs – nuo gana diplomatiškų iki kaltinimų vyriausybei korupcija ir pasipelnymu iš šios prekybos su Rytų Ukraina. Kartu kyla įdomus ir svarbus klausimas – kodėl blokada vykdoma dabar.

– Tai kodėl dabar?

– Tai labai svarbus klausimas, kodėl blokada pradėta dabar, o ne anksčiau. Aš neturiu atsakymo, į jį neatsako ir kiti ekspertai. Manau, kad tai susiję su vidaus politikos dinamika. Greičiausiai tai susiję ir su artėjančiais prezidento ir parlamento rinkimais – nors liko dar dveji metai, tai pats pasiruošimo rinkimams etapas.

Taigi dabar svarstoma, kaip gali atrodyti Ukrainos politikos viršūnė po dvejų ar trejų metų. Ši blokada paveiks šalies ekonomiką, o už ekonomikos stabilumą atsakomybę turės prisiimti vyriausybė. Taigi Ukrainoje turbūt yra politikų, kuriems blokada naudinga. Yra ir oligarchų, kurie gali išspręsti šią problemą, tačiau jie nenori mokėti viso to kainos. Tai iš dalies derybų reikalas tų, kurie dėl blokados pelnosi ir kurie praranda.