Šis licėjų judėjimas, kuriame dalyvauja 15–18 metų moksleiviai, siekiantys įgyti vidurinį išsilavinimą, sukėlė vyriausybės pasipiktinimą.
Nuo praėjusios savaitės studentai rengia protestus prie mokyklų dėl įvairių nusiskundimų, pradedant pamokų tvarkaraščiais, klasių dydžiais ir mokytojų trūkumu, baigiant pernelyg įkaitusiomis klasėmis per šių metų karščio bangas.
Protestai prasidėjo regione aplink Paryžių, tačiau dabar išplito į kitus šalies miestus.
Vidaus reikalų ministras Laurent'as Nunezas trečiadienį pranešė, kad per aukštųjų mokyklų blokadas sulaikyti 625 asmenys. Jis pabrėžė judėjimo plėtrą ir pasmerkė smurto eskalavimą prie tam tikrų mokyklų.
Jo teigimu, trečiadienį per protestus, kurie palietė 356 mokyklas, buvo sužeisti 83 policijos pareigūnai ir žandarai.
Ministras griežtai pasmerkė taikymąsi į teisėsaugos pareigūnus, sviedinių mėtymą, smurto aktus, žodinį užgauliojimą, padegimo bandymus ir tai, ką jis įvardijo kaip miesto smurtą.
Švietimo ministras Edouardas Geffray teigė, kad nuo neramumų pradžios praėjusią savaitę buvo sužeista 119 moksleivių ir darbuotojų.
Kaip pranešė AFP korespondentai, labiausiai trečiadienį nukentėjo Paryžius, Bordo šalies pietvakariuose, Lionas pietryčiuose ir Lilio miestas šiaurėje, kur policija vėl panaudojo ašarines dujas.
„Būtina, kad moksleiviai galėtų grįžti į klases – ypač tie, kuriems šiuo metu tai daryti trukdoma“, – sakė E. Geffray.
Madride kalbėjęs prezidentas Emmanuelis Macronas sukritikavo kraštutinių kairiųjų politikus, kuriuos apkaltino smurto legitimavimu per Prancūzijos mokyklų protestus.
„Mes nepateisiname vandalizmo; mes atėjome ginti savo teisių, nes turime siaubingus tvarkaraščius – dirbame nuo 8 val. iki 18 val., ir tai nėra teisinga“, – AFP pasakojo moksleivis iš Montbello vidurinės mokyklos, esančios šiauriniame Lilio mieste, kuri pastarosiomis dienomis buvo blokuojama.
Naujausi komentarai