Pietrytinio kalnuoto Aukštutinių Alpių regiono valdžia nurodė, kad liga, galinti užkrėsti ir žmones, o kai kuriais atvejai – būti mirtina, nuo birželio išplito 28 ūkiuose.

Juodlige dažniausiai užsikrečiama nuo šią ligą sukeliančių bakterijų sporų, galinčių išlikti žemėje dešimtmečius. Vienas iš užkrato šaltinių gali būti kritusių gyvulių gaišenos.

Prancūzijos veterinarams sunkiai sekasi suvaldyti protrūkį, nes vakciną gaminanti Ispanijos laboratorija rugpjūtį užsidarė vasaros atostogų.

„Valstybė tariasi su partneriais Europoje dėl vakcinos prieinamumo ir įsigijimo“ iš kitų šalių, kurios gali būti sukaupusios atsargų, sekmadienį sakė aukšto rango regiono pareigūnė Agnes Chavanon (Anjes Šavanon).

Atvejai, kai juodlige užsikrečia žmonės, yra „itin reti“, sakė regiono sveikatos apsaugos agentūros ARS gydytoja Christine Ortmans (Kristen Ortmans).

Per dabartinį protrūkį kol kas jokių žmonių užsikrėtimo atvejų neužfiksuota, pabrėžė ji.

Dažniausia juodligės atmaina, ant odos sukelianti opas, retai būna mirtina, jeigu gydoma antibiotikais.

Tačiau ligos sukėlėjai Bacillus anthracis gamina stiprius nuodus ir anksčiau buvo naudojami kaip biologinis ginklas.

Labiausiai pagarsėjusi atakų virtinė kurstė baimę Jungtinėse Valstijose 2001 metais, praėjus savaitei po Rugsėjo 11-osios teroro atakų. Tąsyk buvo išsiuntinėta laiškų su ligos sukėlėjų sporomis.

Per šias atakas mirė penki žmonės, o dar 17 susirgo. Galiausiai vienam biologinių ginklų ekspertui buvo iškelti kaltinimai, bet jis nusižudė.

Aukštutinių Alpių administracijos aukšto rangos pareigūnas Serge'as Cavalli (Seržas Kavalis) sakė, kad protrūkio apimtuose regiono ūkiuose galvijai skiepijami.

Paveiktiems ūkiams mažiausiai 21 dieną buvo uždrausta tiekti maisto produktus, kol fermos bus dezinfekuotos, o paskiepytiems gyvuliams išsivystys imunitetas.

Visas ūkiuose primelžiamas pienas turi būti pasterizuojamas ir tuomet sunaikinamas.

Vėliausias juodligės protrūkis Prancūzijoje įvyko 2008 metais. Tąsyk liga išplito 23 ūkiuose, daugiausiai rytiniame Du departamente.

Dabartinio protrūkio pirmasis užsikrėtimo atvejis nustatytas birželio 28 dieną Mongardeno kaime. Ten nugaišo šešios karvės, dar 12 užsikrėtė.

Juodlige susirgusios karvės išpunta, joms pasireiškia kraujavimas iš kūno angų. Gyvuliai dažniausiai nugaišta greičiau kaip per parą.

Ši liga gana reta, nors nuo 1999 metų Prancūzijos ūkiuose užfiksuota daugiau kaip 100 užsikrėtimo atvejų. Paprastai protrūkiai įvyksta karštomis vasaromis po smarkių liūčių laikotarpių.

ARS nurodė, kad Aukštutinėse Alpėse 103 žmonės laikomi galėjusiais turėti kontaktą su užsikrėtusiais gyvuliais. Dauguma jų yra ūkininkai, veterinarai arba skerdyklų darbuotojai.

Pusei jų buvo skirta prevencinė antibiotikų terapija, sakė pareigūnai.