Du sviediniai buvo paleisti penkių minučių intervalu apie 16 val. 45 min. vietos ir Lietuvos laiku kelyje pietiniame Časiv Jaro pakraštyje, vedančiame į netoliese esantį Bachmutą – ilgiausio ir kruviniausio mūšio per metus trunkančią Rusijos invaziją centrą.

Po sviedinių švilpimo pasigirsdavo sprogimai, kuriuos sukeldavo šaudmenys, išleidžiantys mažus degančius baltojo fosforo kamuoliukus, kurie lėtai krisdavo ant žemės.

Kamuoliai padegė abiejose kelio pusėse esančią augmeniją futbolo aikštės dydžio plote.

AFP negalėjo patvirtinti, ar taikinys buvo Ukrainos pajėgų pozicija, tačiau sudegusioje teritorijoje prie kelio stovėjo žalias sunkvežimis su baltu kryžiumi – Ukrainos kariuomenės ženklu.

Artimiausi gyvenamieji namai buvo maždaug už 200 metrų nuo paveiktos teritorijos išorinio krašto.

Ginklai, kurių sudėtyje yra fosforo, yra padegamieji ginklai, kuriuos draudžiama naudoti prieš civilius gyventojus, tačiau pagal 1980 metais Ženevoje pasirašytą konvenciją jie gali būti naudojami prieš karinius taikinius.

Nuo karo pradžios Kyjivas kelis kartus kaltino Maskvą, kad ji juos panaudojo, taip pat ir prieš civilius gyventojus, tačiau Rusijos kariuomenė tai kategoriškai neigė.