Demonstrantai, žygiuojantys per Prancūzijos sostinę, skandavo: „Mes palaikome Ukrainą prieš Putiną, kuris ją naikina“, ir „Užšaldytas Rusijos turtas turi būti konfiskuotas, jis priklauso Ukrainai“.
Europos Parlamento (EP) narys Raphaelis Glucksmannas (Rafaelis Gliuksmanas) naujienų agentūrai AFP nurodė, kad mato didžiulį visuomenės palaikymą Ukrainai, kuri nuo 2022 metų vasario kovoja su Rusijos plataus masto invazija.
„Kita vertus, Prancūzijos politiniame sluoksnyje pradeda skambėti pasidavimo balsai. Tiek kraštutinėje kairėje, tiek kraštutinėje dešinėje kapituliacijos balsai tampa vis garsesni“, – pridūrė jis.
Remiantis policijos duomenimis, šeštadienio demonstracijoje dalyvavo apie 2 tūkst. žmonių.
Ukrainietė Irina Krivosheja, atvykusi į Prancūziją prieš kelerius metus, „visa širdimi padėkojo susirinkusiems žmonėms“.
Ji nurodė, kad tai, kas vyksta Ukrainoje beveik ketverius metus, nėra nei normalu, nei teisinga.
Moteris nurodė, kad kasdien palaiko ryšį su savo tėvais Kyjive, kurie po Rusijos masinių atakų dažnai neturi šildymo, elektros ar vandens.
Humanitarinės asociacijos „Comite d'Aide Medicale Ukraine“ vadovas Francois Grunewaldas (Fransua Grunevaldas) pareiškė, kad jo organizacija nuo metų pradžios Ukrainai pristatė 40 generatorių.
Kruviniausias nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos karas Europoje, kuris prasidėjo, kai Vladimiras Putinas 2022 metų vasario 24 dieną įsakė Rusijos kariams įsiveržti į Ukrainą, pareikalavo dešimčių tūkstančių civilių ir šimtų tūkstančių karių gyvybių abiejose pusėse.
Šią žiemą Rusijos pajėgos smarkiai suintensyvino sistemingų smūgių Ukrainos energetikos objektams kampaniją, dėl kurios milijonai žmonių savaitėmis tamsoje kentėjo šaltį.
Dabar ir Vašingtonas, ir Maskva daro spaudimą Kyjivui, kad jis pagal bet kokį susitarimą dėl ketverius metus besitęsiančio karo užbaigimo atiduotų Kremliui ginčytiną Donbaso regioną – pramoninį ir įtvirtintą regioną rytuose, kurį Rusija laiko savo teritorija.