Skandinavijos šalių institucijos antradienį pranešė apie nustatytus du nuotėkius iš Baltijos jūros dugnu nutiesto dujotiekio „Nord Stream 1“, praėjus kelioms valandoms po panašaus incidento dujotiekyje „Nord Stream 2“.

Šie nepaaiškinti nuotėkiai iš dujotiekių, nutiestų iš Rusijos į Europą, sukėlė įtarimų dėl galimo sabotažo.

Upsalos universiteto seismologijos institutas SNSN prieš pat nuotėkius netoli jų vietų prie Danijos Bornholmo salos krantų užregistravo du „didžiulius energijos išsiskyrimus“, naujienų agentūrai AFP sakė šio universiteto seismologas Peteris Schmidtas (Peteris Šmitas).

„Pirmasis įvyko 2 val. 3 min. (3 val. 3 min. Lietuvos laiku) į pietryčius nuo Bornholmo; [sprogimo] stiprumas buvo 1,9 [balo]. Tuomet pirmadienį vakare matėme sprogimą 19 val. 4 min. – kitą įvykį kiek toliau į šiaurę... Atrodo, kad jis buvo kiek stipresnis. Mūsų apskaičiavimu, stiprumas buvo 2,3 [balo]", – nurodė P. Schmidtas.

„Kai išskiriama tiek daug energijos, tai gali sukelti tik sprogimas, nelabai kas daugiau“, – nurodė jis.

P. Schmidtas paaiškino, kad energijos išskyrimai buvo „labai staigūs“, o ne „lėtas griuvimas“, todėl šie įvykiai „tikriausiai buvo kažkokie sprogimai“.

Norvegijos žemės drebėjimų tyrimų centras NORSAR taip pat pranešė užregistravęs „mažesnį sprogimą“ anksti pirmadienį ir „galingesnį [sprogimą] pirmadienį vakare“.

Dujotiekiai „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ yra atsidūrę pastarųjų mėnesių geopolitinės įtampos epicentre. Rusija, kuriai Vakarai dėl invazijos į Ukrainą paskelbė sankcijas, reaguodama nutraukė gamtinių dujų tiekimą Europai.

„Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ priklauso konsorciumui, didžiąja dalimi valdomam Rusijos dujų milžinės „Gazprom“. Šiuo metu jie neeksploatuojami, tačiau dujotiekių linijose vis dar yra dujų ir jos nuo pirmadienio veržiasi lauk.

Danijos kariuomenės padarytose ir antradienį paskelbtose nuotraukose matyti smarkiai burbuliuojantis jūros paviršius trijose nuotėkių vietose Švedijos ir Danijos ekonominėse zonose.