Vidaus reikalų ministro Laurento Nuñezo biuras pranešė apie „dažnėjančius smurtinius incidentus“ visoje šalyje, įskaitant policijos pareigūnų užpuolimus, plėšimus ir viešųjų pastatų apgadinimus. Policija visoje Prancūzijoje, įskaitant Paryžių, sulaikė mažiausiai 272 asmenis.
Protestuotojai visoje šalyje atsiliepė į socialiniuose tinkluose skelbtus raginimus atgaivinti „geltonųjų liemenių“ judėjimą, kuris 2018 m. kilo siekiant priešintis socialinei neteisybei. Demonstrantai išreiškė plačiai paplitusį nusivylimą ir pyktį vyriausybės atžvilgiu, nes pastaraisiais mėnesiais smarkiai šoktelėjo benzino, energijos ir maisto kainos.
Policija panaudojo ašarines dujas ir vandens patrankas, siekdama atstumti žmones, dėvinčius gobtuvus bei kaukes ir mėtančius fejerverkus, grindinio akmenis ir kitus daiktus į pareigūnus Respublikos aikštėje, esančioje į šiaurės rytus nuo Paryžiaus centro.
„Associated Press“ žurnalistai matė, kaip iš automobilių, dviračių ir kitų transporto priemonių kilo tiršti juodų dūmų stulpai, o šiukšlių konteineriai degė. Taip pat liepsnojo kioskas, o kelios parduotuvės buvo apiplėštos. Susirėmimuose buvo sužeista keletas žmonių.
Policija siekė užkirsti kelią kitoms nedidelėms protestuotojų grupėms susirinkti prie vyriausybės pastatų, pranešė L. Nuñezo biuras.
Šeštadienį policijos prašymu buvo uždaryta daugelis metro stočių, įskaitant tas, kurios yra netoli Eliziejaus laukų, prezidento rūmų, parlamento ir vyriausybės įstaigų.
Tuo metu didžioji dalis taikių protestuotojų prisijungė prie eitynių, kurios judėjo link šiaurės vakarų Paryžiaus. Minia giedojo Prancūzijos himną ir mojavo vėliavomis, o kai kurie žmonės grojo trimitais ir smuikais.
Smurtas pasiekė Lioną, Marselį ir kitus miestus.
Lione, trečiame pagal dydį Prancūzijos mieste, kuriame prie eitynių prisijungė apie 20 tūkst. protestuotojų, turistų informacijos centre kilo gaisras.
Pietiniame uostamiestyje Marselyje buvo apgadintos kelios parduotuvės ir savivaldybės policijos nuovada, o protestuotojai buvo trumpam įsiveržę į rotušės fojė.
„Tai nepriimtina“, – BFM TV sakė Marselio meras Benoît Payanas, apibūdindamas rotušėje padarytą žalą kaip „nedidelę“.
L. Nuñezo biuras taip pat pranešė apie kaukėtų grupių smurtą Rene, Tulūzoje, Monpeljė, Grenoblyje ir kituose miestuose.
40-metė Sonia Mabrouk pasakojo, kad atvyko iš Paryžiaus vakarų priemiesčio kartu su savo dukra, vidurinės mokyklos moksleive, protestuoti prieš „viską, kas vyksta ne taip“, ypač prieš viešųjų paslaugų apleidimą. S. Mabrouk, kuri dalyvavo „geltonųjų liemenių“ protestuose, kritikavo „politiką, kuri palanki turtingiesiems, o mažiausiai pasiturintiems visada smogia per kišenę“.
Daugelis protestuotojų vilkėjo ryškiai geltonas liemenes, kurios tapo 2018 m. mitingų simboliu. „Visuotinai jaučiamas nusivylimas ir pyktis“, – sakė S. Mabrouk, žygiuodama kartu su taikiais demonstrantais, tarp kurių buvo galima sutikti įvairaus amžiaus žmonių.
Prieš šeštadienio protestus kelias savaites buvo vykdomos mokyklų blokados.
Taip nuo rugsėjo vidurio protestuojantys moksleiviai ragino savo rėmėjus prie jų prisijungti.
CGT, viena iš didžiausių Prancūzijos profesinių sąjungų, taip pat parėmė protestus, reikalaudama „didesnių atlyginimų ir pensijų, mažesnių kainų ir žmonių poreikius tenkinančių viešųjų paslaugų apsaugos“.
Pasak profsąjungos, šeštadienio mitinguose dalyvavo daugiau nei 500 tūkst. protestuotojų.
Pastarosiomis savaitėmis Prancūzijoje buvo sulaikyta tūkstančiai, sužeista šimtai asmenų, o daugybėje mokyklų kilo gaisrai – naujųjų mokslo metų pradžioje visoje šalyje įsižiebė mokinių protestai, kurie daro įtaką šalies prezidento rinkimų kampanijai ir pritraukia tarptautinį dėmesį.
Kraštutinės kairės kandidatas į prezidentus Jeanas-Lucas Mélenchonas, remiantis vidurinių mokyklų mokinių judėjimą, šeštadienį taip pat dalyvavo proteste Paryžiuje.
Kai kurie protestuojantys paaugliai patyrė ypač sunkių sužalojimų, dėl kurių kaltinami policijos panaudoti riaušių malšinimo ginklai. Vidaus reikalų ministras Laurentas Nuñezas uždraudė tam tikros rūšies policijos granatų naudojimą prieš jaunus demonstrantus po to, kai 15-mečiui buvo nutraukta plaštaka.
Protestai Belgijoje: policija panaudojo ašarines dujas
Šeštadienį Briuselyje ir Lježe Belgijos policija panaudojo ašarines dujas ir vandens patrankas, siekdama išsklaidyti šimtus demonstrantų, dalyvaujančių protestuose prieš kylančias pragyvenimo išlaidas – panašiuose kaip ir kaimyninėje Prancūzijoje.
Pastarosiomis savaitėmis vidurinių mokyklų moksleiviai rengė protestus prieš padidėjusius universitetų stojimo mokesčius, tačiau vidaus reikalų ministras Bernardas Quintinas neramumus priskyrė „organizuotam smurtui“.
Briuselio policija panaudojo ašarines dujas prieš Burso rajone susirinkusius jaunuolius, kurie mėtė butelius ir kitus sviedinius, teigė AFP žurnalistas. Policija pranešė, kad buvo sulaikyta apie dešimt asmenų.
Atsiliepdami į socialiniuose tinkluose paskelbtus raginimus, anksčiau prie Belgijos sostinės centrinės geležinkelio stoties susirinko keli šimtai žmonių.
Valdžios institucijos galiausiai leido surengti eitynes, tačiau siekiant išsklaidyti grupes, kurios mėtė fejerverkus ir degius skysčius, buvo panaudotos vandens patrankos, pranešė policija.
Riaušių metu buvo padegtos šiukšliadėžės ir elektriniai paspirtukai, o Socialistų partijos biuras buvo suniokotas.
Policija taip pat panaudojo vandens patrankas, siekdama išsklaidyti mažesnes demonstrantų grupes rytiniame Lježo mieste, kuriame susidūrimai vyko ir prieš dešimt dienų.
(be temos)