Šventės užribyje

Tūkstančiai afganistaniečių neseniai susėdo į autobusus ir važiavo pavojingais šalies greitkeliais, kad susitiktų su artimaisiais, kurių nematė ilgus metus. Vienintelis Afganistano nacionalinis parkas prieš savaitę buvo pilnas turistų, kurie ilgai svajojo nukeliauti prie mėlynų ežerų ir dantytų kalnų, kol visoje šalyje virė kovos.

Praėjusią savaitę Afganistanas šventė trijų dienų trukmės Id al Fitro šventę, žyminčią šventojo musulmonų Ramadano mėnesio pabaigą. Penkių vaikų mama Zulhijjah Mirzadah ta proga nedidelei iškylai supakavo džiovintų vaisių, subūrė šeimą į mikroautobusą ir dvi valandas tartėjo sausakimšomis sostinės Kabulo gatvėmis į vieną populiarų pramogų parką. Jį pasiekus, buvo girdėti džiaugsmingas šurmulys, tačiau Z. Mirzadah negalėjo eiti pirmyn. Prie vartų jai buvo pasakyta, kad Id al Fitro proga Talibanas uždraudė moterims patekti į parką.

„Susiduriame su ekonominėmis problemomis, viskas brangu, nerandame darbo, mūsų dukros negali eiti į mokyklą, bet tikėjomės šiandien surengti pikniką parke“, – atviravo 25-erių Z. Mirzadah.

Daugelis moterų miestuose, kuriuos nuniokojo Talibano vyriausybės apribojimai, nerado jokios priežasties švęsti. Prieš pat Id al Fitro šventę Talibanas paskelbė dar vieną įsaką: Afganistano moterys turi prisidengti nuo galvos iki kojų, taip dar labiau išplėšiant daugybę joms jau taikomų varginančių apribojimų. Pastarieji reguliuoja beveik visus viešojo gyvenimo aspektus.

„Jei atvirai, šiais metais Id al Fitro neturime“, – pripažino M. Mirzadah, kuri popietę su šeima praleido sėdėdama kitoje gatvės pusėje nuo parko, į kurį nebuvo įleista.

Pažadas prieš tikrovę

Daugeliui afganų, kuriuos sugniuždė šalies ekonominis žlugimas, kai Talibanas nuvertė Vakarų remiamą vyriausybę, kelionių laisvė ir prabanga tapusios šventinės išvykos liko nepasiekiamos.

Kabulo pramogų parke, miesto zoologijos sode apsilankė mažiau nei pusė lankytojų, kurie paprastai ateidavo kiekvienos Id al Fitro šventės metu. Žemas aktyvumas atspindėjo ir šalies ekonominį nuosmukį, ir Talibano įsaką, atribojusį moteris nuo kadaise įprastų šventinių pramogų.

Pastaruosius du dešimtmečius afganistaniečiai tvėrė nuolatinį ir kartu atsitiktinį smurtą, tad daugybė žmonių vylėsi, kad, šalyje pagaliau atėjus taikai, Id al Fitras taps jos aukštumos tašku – diena, kai šeimos, ilgam atskirtos dėl kovų, galės švęsti kartu. Tačiau daugeliui ši šventė priminė disonansą tarp daugelio afganistaniečių įsivaizduojamo taikos pažado ir karo pabaigos tikrovės.

Ekonomikos krizė, sumažinusi pajamas ir lėmusi pagrindinių prekių kainų augimą, daugelį šeimų privertė pirmą kartą atsisakyti naujų drabužių ar džiovintų vaisių, kurie yra neatskiriama Id al Fitro tradicija. Mečetės buvo tuštesnės nei įprastai – žmonės nerimavo dėl teroristinių išpuolių, kurie pastaruoju metu drebino šalį.

Abejonės ir baimė

Afganistanas buvo pirmoji musulmoniška šalis, oficialiai paskelbusi, kad iš jos teritorijos dangaus skliaute matyti taisyklingas pusmėnulis, o tai žymi Id al Fitro pradžią.

Kitą rytą šimtai vyrų su maldos kilimėliais traukė į didelę Sher Shah Suri sunitų mečetę Kabulo vakaruose. Jie išklojo savo kilimėlius, o ginkluoti Talibano žvalgybos agentai, apsivilkę kamufliažinėmis kelnėmis ir neperšaunamomis liemenėmis, patruliavo mečetės teritorijoje, nes buvo sulaukta grasinimų. Tai ryškus priminimas apie smurto grėsmę, kuri išlieka nepaisant 20 karo metų, atrodo, jau turėjusių likti praeityje.

Per dvi savaites iki šių metų Id al Fitro pradžios kruvini teroristiniai išpuoliai prieš mečetes, mokyklas ir viešus susibūrimus nusinešė mažiausiai 100 žmonių gyvybes, daugiausia Afganistano šiitų.

Beje, daugelis Afganistano šiitų abejojo dėl šventės datos, kadangi Saudo Arabijoje ir Irane ji pradėta švęsti kitu metu. „Talibanas mums negrasino, kad turime melstis, bet kai tik jie atėjo ir pasakė, jog Id al Fitro pamaldos prasidės sekmadienį ir jie ateis apsaugoti mečetę, niekas nedrįso jiems pasakyti, kad mes netikime, jog Id al Fitras prasidėjo“, – pripažino 33 metų Kundūzo gyventojas Mansūras.

WFP duomenimis, beveik pusė Afganistano gyventojų – 19,7 mln. žmonių – kenčia badą: dėl to kalta besitęsianti sausra ir ekonominė krizė.

Pusė gyventojų – badauja

Šalyje ne tik sunku prisitaikyti prie naujų Talibano taisyklių, bet ir gąsdinančio nepritekliaus grėsmės: Jungtinių Tautų Pasaulio maisto programos (WFP) duomenimis, beveik pusė Afganistano gyventojų kenčia badą. Tai – 19,7 mln. žmonių, Ženevoje neseniai paskelbė WFP ekspertė Anthea Webb.

Besitęsianti sausra ir ekonomikos krizė kelia grėsmę milijonų žmonių gyvybėms. Su katastrofiška padėtimi susiduria daugiau kaip 20 tūkst. žmonių šalies šiaurės rytuose, kuriems teko iškęsti itin atšiaurią žiemą ir kurie beveik neturėjo galimybių užsėti pasėlių.

Humanitarinė pagalba žiemą užkirto kelią katastrofai. „Tačiau badas visoje šalyje tęsiasi iki šiol neregėtu mastu“, – pabrėžė A. Webb.

Ji kalbėjo apie didžiausią paramos maisto produktais programą, su kuria organizacija šiais metais jau pasiekė 22 mln. žmonių Afganistane. Be maisto paketų dalijimo būta programų, skirtų parodyti žmonėms, kaip jie gali apdirbti laukus, nepaisant dėl klimato kaitos besikeičiančių sąlygų.

WFP taip pat bendradarbiauja su malūnais ir kepyklomis, moko vyrus ir moteris kurti darbo vietas. Organizacijai reikia 1,4 mlrd. dolerių (1,3 mlrd. eurų), kad galėtų tęsti savo programas Afganistane.