Apie tai, kad pietvakarių Maskvos rajone Komunarkoje slypi masinės kapavietės, paaiškėjo paskutinėmis Sovietų Sąjungos gyvavimo dienomis, kai KGB paviešino savo archyvus.

Tai buvo vieni iš trijų Maskvos mirties laukų, kur NKVD 4-ame dešimtmetyje vykdė masines egzekucijas.

Istorikai mano, kad Komunarkoje 1937–1941 metais buvo sušaudyti ir masinėse kapavietėse palaidoti maždaug 6 609 žmonės.

Šiame aptvertame miškingame sostinės rajone kadaise gyveno NKVD vadovas Genrichas Jagoda, turėjęs jame vasarnamį.

Vėliau jis užsitraukė SSRS režimo nemalonę ir 1936-aisiais buvo nušalintas nuo pareigų. Praėjus dvejiems metams jis buvo sušaudytas, o jo kūnas veikiausiai taip pat buvo užkastas Komunarkoje.

Iki šiol buvo manoma, kad masinės kapavietės buvo vienoje miško dalyje, kur artimieji įrengė memorialą. Tačiau dabar istorikai mano, kad kapų vieta buvo klaidingai nustatyta.

„Luftwaffe“ nuotrauka

Anot vieno iš tyrimo vadovų, Maskvos GULAGo istorijos muziejaus direktoriaus Romano Romanovo, Komunarkoje anksčiau nebuvo atlikta jokių rimtų archeologinių tyrimų.

„Anksčiau (Komunarkoje) nieko nebuvo – žmonės ten grybaudavo“, – sakė jis.

Ši teritorija yra daug mažiau ištirta nei didesni J. Stalino eros mirties laukai Maskvos Butovo rajone, nurodė R. Romanovas.

Tačiau paaiškėjus planams atidaryti Komunarkoje naują memorialą istorikai norėjo nustatyti tikslią kapų vietą, aiškino jis.

Muziejaus direktorius atskleidė, kad tirdami rajoną mokslininkai pasitelkė istorines nuotraukas ir geofizinį radarą.

„Drauge su mumis dirbo savanoriai, padėję mums apžiūrėti teritoriją. Be to, turėjome geofizinį radarą, kuriuo ieškojome anomalijų žemėje“, – sakė R. Romanovas.

Itin svarbų vaidmenį tyrime atliko Komunarkos nuotrauka, kurią iš oro padarė vienas nacių pilotas, skrisdamas virš Maskvos 1942-aisias – kai kapai dar buvo „švieži“.

Itin svarbu, kad šioje nuotraukoje matyti, kokio aukščio tuo metu rajone buvo medžiai.

Istorikai priėjo išvadą, kad kai kurie medžiai buvo pasodinti ant neseniai užkastų kapaviečių – taip NKVD dažnai slėpdavo egzekucijų vietas.

Dabar, pažymėjo R. Romanovas, reikės tiksliai nustatyti, kuriose duobėse buvo palaidotos aukos.

„Nedidelėje gali būti 30 žmonių, o kitoje – 100. Norime sužinoti, kas kur yra palaidotas“, – teigė GULAGo muziejaus vadovas.

Nužudyti lietuviai

Pasak stalinistinius nusikaltimus tiriančios žmogaus teisių organizacijos „Memorial“ vyresniųjų pareigų nario Jano Rachinskio, per J. Stalino inicijuotą „Didžiojo valymo“ represijų kampaniją vien Maskvoje 1937–1938 metais buvo sušaudyti apie 30 tūkst. žmonių.

Jis pridūrė, 9-tą dešimtmetį prasidėjusiu atviruoju „perestroikos“ laikotarpiu KGB perdavė žurnalistams ir „Memorial“ medžiagos apie J. Stalino eros aukas.

Kai kuriuose dokumentuose NKVD pažymima, kad egzekucijos įvykdytos Butovo poligone ar Donskojės kapinėse, taip pat esančiose Maskvoje. Kituose sakoma, kad aukų kūnai buvo tiesiog sumesti „į duobę“.

„Manome, kad tie, kurių egzekucijos vieta nėra dokumentuota, yra Komunarkoje“, – nurodė J. Rachinskis.

Tarp represijų aukų, skubiai užkastų šiame sostinės rajone, buvo aukšto rango pareigūnų ir mokslininkų.

Remiantis visuomeninės organizacijos „Memorial“ sudarytu sąrašu, specialiajame NKVD objekte „Komunarka“ esančiose masinėse kapavietėse guli apie 150 iš Lietuvos kilusių represijų aukų, tarp jų - ir žymūs tarpukario Lietuvos asmenys: ministrai K.Skučas, A.Tamošaitis, J.Čaplikas. Manoma, kad lietuvių kilmės aukų šioje amžino poilsio vietoje gali būti ir daugiau, nes iš maždaug 10 000 aukų, tik 6 000 aukų tapatybės nustatytos. Turimais duomenimis Komunarkos kapavietėje guli 63 tautybių atstovai.

„Ten yra beveik visa Mongolijos vyriausybė“, – teigė J. Rachinskis. Mongolija tais laikais priklausė  SSRS įtakos sferai.

Komunarkoje taip pat sušaudyta nemažai pareigūnų iš Estijos, Lietuvos ir Latvijos, kurias Sovietų Sąjunga okupavo 1940-aisiais.