Rusų dronas pražudė garsų gyvūnų gelbėtoją

Smogė dronais

Mirtinas smūgis sudavė tuo metu, kai 40-metis kanadietis J. Adamsas kartu su kitais gelbėtojais gyvūnus gelbėjo Rytų Ukrainoje, Kramatorsko mieste. Savanoris dirbo ir su vienos didžiausių pasaulyje gyvūnų teisių apsaugos organizacijų PETA remiama vietos bendruomene „Animal Rescue Kharkiv“ (ARK).

Tragiška nelaimė įvyko tada, kai J. Adamsas jau buvo dalį gyvūnų įkėlęs į mikroautobusą, tačiau netikėtai į jį trenkėsi rusų FPV dronas. Tuo metu, kai įvyko nelaimė, gelbėtojai evakavo šunis ir kates iš laikinos prieglaudos, kurioje buvo apgyvendinti nuo karo nukentėję gyvūnai. Kai kurie jų buvo sužeisti ir visi jie turėjo palikti namus dėl nuolatinių apšaudymų.

Į gelbėtojų transporto priemonę pataikė du dronai – jie išdaužė priekinį stiklą, o skeveldros sunkiai sužeidė Jesse’į. Po kelių dienų buvo pranešta apie jo mirtį. PETA teigimu, per ataką automobilyje žuvo ir jo gelbėtas šuo.

Tą pačią dieną kitas dronas smogė namui ir sukėlė gaisrą. Gelbėtojai puolė į vidų, kad išgelbėtų pastate įstrigusius 80 gyvūnų, tačiau netrukus į namą pataikė dar okupantų du dronai.

Misija: kanadietis gelbėjo ne tik kates, šunis, bet ir ūkinius gyvūnus / „War paws“, PETA, J. Adamso asmeninio archyvo nuotr.

Pasakė, kodėl rizikavo

Viename paskutinių savo įrašų socialiniame tinkle „Instagram“, paskelbtame likus keturioms dienoms iki žūties, J. Adamsas pasakojo apie pagalbą šeimai, kuri atsisakė palikti namus teritorijoje, kasdien atakuojamoje dronais, bombomis ir raketomis. Žmonės nenorėjo trauktis tol, kol nebus tikri, kad jų augintiniai bus saugiai evakuoti. J. Adamsas kartu su ARK komanda padėjo šeimai išgabenti daugiau nei dešimt gyvūnų.

Po šios operacijos savanoris rašė: „Rizikavome, nes šiems žmonėms ir gyvūnams labai reikėjo mūsų pagalbos. Rizikavome, nes patys norėtume, kad kas nors taip pasielgtų, jei mums prireiktų pagalbos. Rizikavome, nes nedaug kas būtų pasiryžęs tai padaryti.“

Yra ir daugiau žuvusių

J. Adamsas – ne pirmas gyvūnų gelbėtojas, kurio gyvybę nusinešė karas. 2025 m. birželį per kovines misijas su ARK dirbusi Ukrainos karo medikė, gydytoja Olena Jeryomenko-Leleka žuvo skubėdama padėti sužeistam kariui. Netrukus prieš tai ji, intensyviai apšaudant Rusijos pajėgoms, buvo padėjusi evakuoti 42 šunis.

Rizikavome, nes patys norėtume, kad kas nors taip pasielgtų, jei mums prireiktų pagalbos. Rizikavome, nes nedaug kas būtų pasiryžęs tai padaryti.

Tų pačių metų rugpjūtį per drono ataką prieš automobilį, kuriuo buvo vežami evakuojami šunys, sunkiai sužeisti ARK gelbėtojas 43-ejų Ruslanas Horbalas ir savanoris iš Prancūzijos. Per smūgį žuvo vienas gyvūnas. Nepaisydamas akies ir ausies sužeidimų, R. Horbalas ištraukė kolegą iš nuolaužų, užveržė sužeistą jo ranką turniketu, pakeitė apgadintą automobilio padangą ir nuvairavo į ligoninę.

Abiem vyrams prireikė operacijų, o prancūzų savanorio laukė ilgas gydymas. R. Horbalas vėliau sakė, jog negali likti namuose žinodamas, kad gyvūnai vis dar laukia pagalbos: „Žinodamas, kad jie vis dar ten ir laukia, kol kas nors juos išgelbės, negaliu tiesiog sėdėti namuose.“