Raketų smūgio traukinių stotyje Kramatorske aukų skaičius išaugo iki 50-mt

Donecko srities administracijos vadovas Pavlo Kyrylenka sakė, kad per ataką „žuvo 50 žmonių, penki iš jų vaikai“.

„Toks yra žuvusiųjų skaičius šią valandą po Rusijos okupacinių pajėgų smūgio Kramatorsko geležinkelio stočiai“, – pranešė jis per „Telegram“.

P. Kyrylenka perspėjo, kad aukų skaičius veikiausiai keisis. Jis nurodė, kad 98 žmonės buvo sužeisti, 16 iš jų – vaikai.

12 sužeistųjų mirė ligoninėje, 38 žmonės žuvo atakos vietoje, sakė P. Kyrylenka.

UŽDARYTI

>

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00

„Okupantai turi būti nubausti už savo nusikaltimus“, – pareiškė jis.

Ten esantys naujienų agentūros AFP žurnalistai sakė, kad šalia stoties buvo sunaikinti keturi automobiliai, o prie pagrindinio pastato gulėjo didelės raketos, ant kurios buvo rusiškai užrašyta „Už vaikus“, nuolaužos.

Vėliau jie matė, kaip lavonai kraunami į karinį sunkvežimį.

Ukrainos geležinkelių bendrovės vadovas Oleksandras Kamyšinas anksčiau socialiniuose tinkluose pranešė, kad traukinių stočiai smogė dvi raketos.

„Tai tyčinė ataka prieš geležinkelio keleivinę infrastruktūrą ir Kramatorsko gyventojus“, – sakė O. Kamyšinas.

Tuo metu Rusijos gynybos ministerija penktadienį pareiškė, kad rusų pajėgos neįvykdė šios atakos.

„Visi Kyjivo nacionalistinio režimo atstovų pareiškimai apie „raketų ataką“, kurią balandžio 8 dieną Kramatorsko miesto geležinkelio stotyje tariamai įvykdė Rusija, yra provokacija ir visiškai neatitinka tikrovės“, – nurodė ministerija išplatintame pareiškime.

Ataka surengta Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen  (Urzulai fon der Lajen) ir Europos Sąjungos užsienio politikos vadovui Josepui Borrelliui (Žozepui Boreliui) penktadienį išvykus į Kyjivą pademonstruoti solidarumo su Ukraina. 

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis) penktadienį apkaltino Rusija dėl „siaubingo“ raketų smūgio traukinių stočiai ir sakė, kad Maskva atkerta kelią evakuotis civiliams.

„Siaubinga matyti, kaip Rusija smogė vienai iš pagrindinių stočių, kuria naudojosi civiliai gyventojai, paliekantys regioną Rusijai intensyvinant savo puolimą“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Ch. Michelis.

„Griežtai smerkiu šio ryto beatodairišką ataką,.. įvykdytą Rusijos“, – pridūrė jis.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) penktadienį pasmerkė „pasibjaurėtiną“ ataką prieš traukinių stotį ir pareiškė, kad jo šalis „rems tyrimą, kad būtų įvykdytas teisingumas“.

„Ukrainos civiliai bėga, kad išvengtų blogiausio. Jų ginklai? Vaikiški vežimėliai, žaislinės lėlės, bagažas. Šį rytą Kramatorsko stotyje išvykstančios šeimos patyrė siaubą. Žuvusiųjų dešimtys, šimtai sužeistųjų. Pasibjaurėtina“, – rašė E. Macronas tviteryje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, jog raketų smūgis traukinių stočiai parodė „blogį, kuriam nėra ribų“.

„Okupantai smogė raketa „Točka U“ Kramatorsko geležinkelio stočiai, kur buvo tūkstančiai taikių ukrainiečių, laukusių evakuacijos...  Žuvo apie 30 žmonių, maždaug 100 patyrė įvairaus sunkumo sužeidimų“, – nurodė jis.

Anksčiau šią savaitę rusų pajėgos jau atakavo Kramatorską, tačiau iki šiol jis nebuvo taip smarkiai nuniokotas, kaip kiti rytiniai Ukrainos miestai.  

Praėjus daugiau nei mėnesiui nuo karo pradžios Maskva sutelkė dėmesį į Ukrainos rytus ir pietus, kai įnirtingas ukrainiečių pasipriešinimas sužlugdė jos planus lengvai užimti šalies sostinę Kyjivą.  

Dabar rusų pajėgos, panašu, siekia sukurti sausumos koridorių tarp aneksuoto Krymo ir prorusiškų separatistų darinių Donbase, savavališkai pasiskelbusių nepriklausomomis Donecko ir Luhansko respublikomis.

Donbaso miestai jau intensyviai apšaudomi artilerijos sviediniais. Ukrainos pareigūnai jau anksčiau įspėjo rytinių rajonų gyventojus skubiai trauktis į šalies vakarus prieš numatomą Rusijos didelio masto puolimą.

P. Kyrylenka sakė, kad po Rusijos aviacijos smūgio į estakadą prie stoties buvo laikinai sustabdyti trys traukiniai su evakuojamais civiliais.

Tačiau pareigūnai toliau primygtinai ragino gyventojus kuo skubiau išvykti.

„Nėra jokios paslapties – mūšis dėl Donbaso bus lemiamas. Tai, ką jau patyrėme, visas šis siaubas – jo gali būti dar daugiau“, – perspėjo Luhansko srities gubernatorius Serhijus Haidajus.

„Išvykite! Kelios artimiausios dienos bus paskutinė galimybė. Ryte jūsų lauks autobusai“, – pridūrė jis.

ES apkaltino Rusiją Ukrainos Kramatorsko miesto geležinkelio stotyje surengus „šiurpinančią“ ataką

Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Charles'is Michelis penktadienį apkaltino Rusiją Ukrainos Kramatorsko miesto geležinkelio stotyje surengus „šiurpinančią“ ataką.

„Rusija surengė šiurpinančią ataką prieš vieną pagrindinių stočių, kuria naudojosi civiliai, evakuodamiesi iš stiprinamą Rusijos puolimą patiriančios srities“, – tviteryje parašė Ch. Michelis.

„Griežtai smerkiu šįryt Rusijos įvykdytą beatodairišką ataką“, – atskirame tviterio įraše teigė Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų įgaliotinis Josepas Borrellis.

E. Macronas perspėja dėl Donbase laukiančių „sunkių scenų“

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) penktadienį sakė manantis, kad Rusijos pajėgos ateinančiomis savaitėmis intensyvins atakas Ukrainos rytiniame Donbaso regione, todėl po pranešimų apie žiaurius nusikaltimus prieš civilius netoli Kyjivo bus ir daugiau „sunkių scenų“.

„Šis karas, deja, artimiausiomis dienomis nesiliaus“, – radijui RTL sakė E. Macronas. Pasak jo, tikimybė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas greitu laiku padarys kokių nors „diplomatinių nuolaidų“, yra maža.

E. Macronas, kaip ir kiti Vakarų lyderiai, pripažino, kad V. Putino pasitraukimas iš Kyjivo srities galėtų reikšti, kad dabar dėmesys bus nukreiptas į teritorijų Ukrainos rytuose ir pietuose užėmimą, sukuriant sausumos jungtį tarp Krymo ir Maskvos remiamų separatistinių Donecko ir Luhansko darinių Donbase.

„Gegužės 9-oji Rusijai yra nacionalinė šventė, svarbus karinis renginys, ir beveik neabejotina, kad Putinui gegužės 9-oji privalo būti pergalės diena“, – sakė E. Macronas, paminėdamas Rusijos Pergalės dieną, švenčiamą minint rusų pergalę prieš nacių Vokietiją Antrajame pasauliniame kare.

„Jie sutelks savo pastangas Donbase ir mes ateinančiomis dienomis bei savaitėmis matysime labai sunkių scenų“, – pažymėjo Prancūzijos vadovas.

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24-ąją E. Macronas daug kartų telefonu kalbėjosi su V. Putinu, ypač dėl humanitarinės pagalbos civiliams bombarduojamuose miestuose, bet kol kas šie pokalbiai davė mažai naudos.

Jis paminėjo „visišką Rusijos atsisakymą“ leisti atverti Prancūzijos, Turkijos ir Graikijos siūlomus humanitarinius koridorius.

Tačiau E. Macronas atmetė kritikų tvirtinimus, kad jo diskusijos su V. Putinu buvo bergždžios, ir sakė, kad šis dialogas bus labai svarbus užtikrinant geopolitinį stabilumą pasibaigus karo veiksmams.

„Europoje nebus jokios taikos, jei negalėsime pasirengti dienai po [karo]", – sakė jis.

E. Macronui jo darbas dėl Ukrainos krizės yra svarbus perrinkimo kampanijos elementas. Pirmasis prezidento rinkimų ratas Prancūzijoje įvyks jau šį sekmadienį.

Apklausos rodo, kad jis pateks į antrą rinkimų ratą balandžio 24 dieną ir jame varžysis su kraštutinių dešiniųjų lydere Marine Le Pen (Marin Le Pen). Ją E. Macronas kaltina palaikius glaudžius ryšius su V. Putinu.

„Atkreipiu dėmesį į absoliutų visų „Nacionalinio fronto“ narių Europos Parlamente nebuvimą, kai kalbama apie sankcijas Rusijai... Tai parodo jums, kad kai kurie žmonės, nepaisydami karo, vis dar nevienareikšmiškai vertina šią šalį“, – sakė E. Macronas, paminėdamas buvusį M. Le Pen partijos „Nacionalinis sambūris“ (RN) pavadinimą.