Taip sužlugdytos lyderio Kim Jong Uno (Kim Čen Uno) viltys įrengti palydovus, kurie stebėtų JAV ir Pietų Korėją.

Pirmadienio paleidimas surengtas praėjus kelioms valandoms po to, kai Pietų Korėjos, Kinijos ir Japonijos vadovai susitiko Seule per pirmąjį trišalį susitikimą nuo 2019 metų.

Gana neįprasta, kad Šiaurės Korėja imtųsi provokacinių veiksmų, kai Kinija, pagrindinė jos sąjungininkė ir ekonominė partnerė, vykdo aukšto lygio diplomatiją regione.

Dėl naujausio bandymo Šiaurės Korėja iš kaimynių sulaukė priekaištų, nes Jungtinės Tautos draudžia Pchenjanui vykdyti bet kokius tokio pobūdžio paleidimus, laikydamos juos priedanga tolimojo nuotolio raketų technologijoms išbandyti.

Oficialioji Šiaurės Korėjos centrinė naujienų agentūra (KCNA) pranešė, kad pagrindinis šiaurės vakarinis šalies kosmoso centras paleido žvalgybos palydovą nauja raketa.

Tačiau, anot KCNA, raketa sprogo netrukus po starto dėl įtariamos variklio problemos.

KCNA citavo neįvardytą Nacionalinės aerokosminių technologijų administracijos direktoriaus pavaduotoją, kuris sakė, kad preliminarus tyrimas parodė, jog sprogimas susijęs su naujai sukurto skysto deguonies ir naftos variklio veikimo patikimumu.

Jis sakė, kad bus tiriamos ir kitos galimos priežastys, nurodė KCNA.

„Rimtas iššūkis visam pasauliui“

Japonijos vyriausybė buvo paskelbusi perspėjimą dėl raketų pietinėje Okinavos prefektūroje, ragindama gyventojus slėptis pastatuose ir kitose saugesnėse vietose. Po kiek laiko įspėjimas buvo atšauktas, nes regionui nebegrėsė pavojus, sakė vyriausiasis ministrų kabineto sekretorius Yoshimasa Hayashi (Jošimasa Hajašis).

Anksčiau pirmadienį Šiaurės Korėja pranešė Japonijos pakrančių apsaugos tarnybai apie planuojamą paleidimą ir įspėjo būti atsargiems vandenyse tarp Korėjos pusiasalio ir Kinijos bei į rytus nuo pagrindinės Filipinų Lusono salos paleidimo laikotarpiu nuo pirmadienio iki birželio 3-iosios.

Šiaurės Korėja tvirtai laikosi nuomonės, kad turi teisę paleisti palydovus ir išbandyti raketas.

Japonijos gynybos ministras Minoru Kihara Šiaurės Korėjos surengtą paleidimą pavadino „rimtu iššūkiu visam pasauliui“.

Pietų Korėjos susivienijimo ministerija Pchenjano bandymą pavadino „provokacija, keliančia rimtą grėsmę mūsų ir regiono saugumui“.

Per trišalį susitikimą su Japonijos ministru pirmininku Fumio Kishida (Fumiju Kišida) ir Kinijos ministru pirmininku Li Qiangu (Li Čiangu) Pietų Korėjos prezidentas Yoon Suk-yeolas (Jun Sukjolas) paragino imtis griežtų tarptautinių veiksmų, jei Šiaurės Korėja įgyvendins paleidimo planą.

F. Kishida savo ruožtu paragino Šiaurės Korėją atšaukti suplanuotą paleidimą, tačiau Li Qiangas nė nepaminėjo paleidimo plano, bet pateikė bendrų pastabų apie taikos ir stabilumo Korėjos pusiasalyje skatinimą politiniu sprendimu.

Kai kurie stebėtojai teigia, kad Šiaurės Korėja, paleidusi palydovą pirmąją aštuonių dienų lango dieną, galbūt siekė išreikšti nepasitenkinimą Seulo, Pekino ir Tokijo susitikimu ir, konkrečiai, Kinija.

Kim Jong Unas puoselėja „naujojo šaltojo karo“ idėją ir siekia stiprinti ryšius su Pekinu ir Maskva, kad sukurtų vieningą frontą prieš Vašingtoną, todėl Kinijos diplomatija su Seulu ir Tokijumi Pchenjanui galėjo sukelti nerimą.