Pirmadienio naktį minios į gatves rinkosi ne tik Sakartvelo sostinėje – protestai vyko ir Kutaisyje.

„Gali būti scenarijai, kai užsidegs Sakartvelas ir tada jau žiūrėsime viską naujoje kokybėje“, – teigė prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė.

Protestai prasidėjo spalį, kai prorusiška partija „Sakartvelo svajonė“ laimėjo parlamento rinkimus, nors opozicija ir tarptautiniai stebėtojai skelbė masinį klastojimą.

Protestai pratrūko prorusiškai Vyriausybei pranešus, kad stabdomos derybos su Europos Sąjunga.

Į protestuotojų pusę pereina oficialūs pareigūnai. Atsistatydino Sakartvelo ambasadoriai Jungtinėse Valstijose, Italijoje, Nyderlanduose ir Lietuvoje.

„Vien 200 diplomatų, valstybės tarnautojų, inteligentijos pasirašė peticiją. Šiandien nedirba universitetai, mokyklos. Tai yra visuotinis pakilimas“, – sakė užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas.

Prezidentė Salomė Zurabišvili kreipėsi į Konstitucinį teismą, kad įvertintų, ar nauja valdžia išrinkta teisėtai.

EPA-ELTA nuotr.

Taigi Sakartvele jau politinė krizė. Protestuotojus daužančios jėgos struktūros paklūsta prezidentės neteisėtai vadinamai Vyriausybei. Protestų kulminacijos laukiama, kai po dviejų savaičių baigsis provakarietiškos prezidentės S. Zurabišvili kadencija.

„Po gruodžio 14 dienos gali atsitikti taip, kad Sakartvelas turės du prezidentus“, – kalbėjo R. Motuzas.

Net parlamentui išrinkus naują prezidentą, provakarietiška S. Zurabišvili ketina toliau agituoti kovą už Europos Sąjungą. Lietuvos prezidentūra sako dar nežinanti, kokia bus Lietuvos pozicija, jei Sakartvelo Konstitucinis teismas patvirtins prorusiškos vyriausybės teisėtumą.

„Klausimas dėl naujojo prezidento prisipažinimo – ar laisvasis pasaulis jį pripažintų kaip laisvai išrinktą prezidentą. Tai šis kazusas dar lieka neatsakytas“, – akcentavo A. Skaisgirytė.

EPA-ELTA nuotr.

Lietuva neatmeta, kad pasibaigus prezidentės S. Zurabišvili kadencijai galėtų jai pasiūlyti saugų prieglobstį Lietuvoje. Panašiai kaip Baltarusių opozicijos lyderei Svetlanai Cichanouskajai.

„Kolkas tokių pageidavimų ir pavojaus nėra, bet, manau, jau turime precedentų“, – tikino užsienio reikalų komiteto pirmininkas.

„Žinoma, kad Lietuva suteiktų prieglobstį, jei būtų poreikis. Bet kol kas prezidentė labai aiškiai pasakė, kad stovės kartu su savo tauta Tbilisyje“, – pabrėžė prezidento vyriausioji patarėja.

Neatmetama ir karinės rusų invazijos į Sakartvelą grėsmė, jei opozicijos protestai toliau stiprės.

„Iš mūsų pačių istorijos žinome, kad būna, kai marionetinės vyriausybės paprašo karinio įsikišimo iš Rusijos ir jis tada įvyksta. To negalima atmesti“, – pabrėžė A. Skaisgirytė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Matome daug iššūkių. Rusija bando nugalėti Europą ne tik Ukrainoje, bet ir Sakartvele, Moldovoje. Kiekvienai šaliai Rusija taiko skirtingus metodus, bet tikslas yra tas pats ir jis – antieuropietiškas“, – kalbėjo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininkas sako, jog tai, kas dabar plėtojasi Sakartvele, turi panašumų su Ukrainos Maidano revoliucija. 

Maidano revoliucija irgi prasidėjo, kai prorusiškas Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius Vilniuje sustabdė derybas su Europos Sąjunga. Ukrainiečiai nuvertė prorusišką V. Janukovyčių, bet Rusija pradėjo iki šiol liepsnojantį karą.

Dabar Vakarų lyderiai paramą Sakartvelo opozicijai reiškia palaikymo ir susirūpinimo laiškais. Prezidentas Gitanas Nausėda sekmadienį telefonu kalbėjo su Sakartvelo prezidente. Perdavė, kad Lietuva palaiko Europos Parlamento raginimą Sakartvele rengti naujus rinkimus.

Baltijos šalys įvedė sankcijas Sakartvelo pareigūnams, kurie duoda nurodymus malšinti protestus. Pripažįstama, kad visos Europos Sąjungos sankcijas patvirtinti būtų sunku. 

„Turime tokias valstybes kaip Vengrija, kuri jau parėmė Sakartvelo valdžią. Tas pats gali būti ir su Slovakija. Vienybės nėra“, – teigė R. Motuzas.