Trečiadienį prasidėjęs potvyniai Juodosios jūros pakrančių provincijose Bartine, Kastamonu, Sinope ir Samsūne sugriovė namų ir tiltų bei nusinešė daug automobilių. Šimtai įstrigusių žmonių buvo išskraidinti sraigtasparniais, dar 1,7 tūkst. gyventojų evakavosi.

Nelaimių ir krizių valdymo valdyba (AFAD) nurodė, kad smarkiausiai nukentėjusioje Kastamonu provincijoje buvo rasti dar 10 lavonų ir kad bendras aukų skaičius išaugo iki 27.

Kaip pranešama, Bartino provincijoje tebeieškoma vienos 80-metės.

Potvyniams užliejus didžiąją dalį Bozkurto miesto Kastamonu provincijoje sugriuvo vienas pastatas, kitas buvo smarkiai apgadintas. Bartino provincijoje mažiausiai 13 žmonių nukentėjo sugriuvus daliai tilto.

Potvyniai sugriovė penki tiltus, du kiti buvo apgadinti, informavo AFAD. Šimtai gyvenviečių liko be elektros, keletas kelių tapo nepravažiuojami.

Ketvirtadienį vakare Bozkurte apsilankęs vidaus reikalų ministras Suleymanas Soylu (Siuleimanas Soilu) sakė, kad padėtis mieste yra „didžiausia potvynių nelaimė, kokią esu matęs“.

Turkijos Juodosios jūros regione neretai kyla smarkių liūčių ir staigių potvynių. Praeitą mėnesį potvyniai rytinėje Juodosios jūros pakrantės provincijoje Rizėje nusinešė mažiausiai šešių žmonių gyvybes.

Tuo metu šalies pietvakariuose esančioje Egėjo pajūrio provincijoje Muhloje ugniagesiai ketvirtadienį sugebėjo suvaldyti miško gaisrą, siaubusį turistų pamėgtą teritoriją. Tai buvo vienas iš daugiau kaip 200 gamtinių gaisrų, kilusių Turkijoje nuo liepos 28 dienos. Ugnies stichija pareikalavo mažiausiai aštuonių žmonių gyvybių, dar tūkstančiai gyventojų buvo priversti evakuotis.

Klimatologų nuomone, beveik nekyla abejonių, kad iškastinio kuro deginimo skatinami klimato pokyčiai neša daugiau ekstremalių meteorologinių reiškinių, tokių kaip kaitros bangos, sausros, gaisrai ir audros. Pasak ekspertų, planetai šylant tokios gaivalinės nelaimės tik dažnės.