Sveikatos apsaugos departamento duomenimis, pirmaisiais trimis 2025 m. mėnesiais 117 mln. gyventojų turinčioje šalyje kasdien buvo registruojami po 57 nauji susirgimo atvejai – 50 proc. daugiau nei prieš metus.

„Dabar čia turime didžiausią naujų atvejų skaičių visame Vakarų Ramiojo vandenyno regione“, – antradienį pasirodžiusiame vaizdo pranešime teigė sveikatos apsaugos sekretorius Tedas Herbosa.

„Baugina tai, kad didžiąją dalį naujai apsikrėtusiųjų sudaro jaunimas“, – sakė jis.

„Mūsų interesais būtų (paskelbti) visuomenės sveikatos krizę – nacionalinę ŽIV krizę, siekiant mobilizuoti visą visuomenę, visą vyriausybę, kad mums padėtų įgyvendinti šią kampaniją, kurios tikslas – sumažinti naujų ŽIV atvejų skaičių“, – pridūrė T. Herbosa.

Sveikatos apsaugos departamentas pranešė, kad 95 proc. naujai užsikrėtusiųjų būna vyrai, 33 proc. iš jų yra 15–24, 47 proc. – 25–34 metų amžiaus.

Vyriausybė nepaaiškino, kas sukėlė šią susirgimų bangą, dėl kurios, jos teigimu, valdžiai bus sunkiai pasiekti Jungtinių Tautų kampanijos iki 2030 m. užbaigti AIDS epidemiją tikslus.

Pagal Filipinų įstatymus prezidentas gali paskelbti sveikatos krizę, jei ligos epidemija kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Paskutinį kartą tai buvo padaryta 2020 m., kai prasidėjo COVID-19 pandemija.

Filipinuose ŽIV diagnozuotas vos 55 proc. juo sergantiems šalies gyventojams, paaiškino sveikatos apsaugos departamentas, o gyvybę gelbstintis antiretrovirusinis gydymas yra skirtas vos 66 proc. iš tų, kuriems liga yra diagnozuota.

Šia liga ir toliau dažniausiai apsikrečiama per lytinius santykius, o nuo 2007 m. didžioji susirgimų dalis siejama su homoseksualiais vyrų lytiniais santykiais.

Apsikrėtimų ŽIV skaičius Filipinuose didėja nuo 2021 m., skaičiuojama, kad iki šių metų galo šia liga sirgs 252 tūkst. 800 šalies gyventojų.