Nacionalinės paminklų tarnybos vadovas Philippe`as Belavalas sekmadienio vakarą sakė, kad riaušininkai nusiaubė ekspozicijos patalpas ir sugadino meno kūrinius. Įsibrovėliai, pavyzdžiui, sudaužė ketvirto dešimtmečio gipsinį modelį ir „nukirsdino“ Napoleono biustą iš marmuro. Be to, istorinis monumentas buvo išpaišytas grafičiais.

„Aš manau, kad žala siekia šimtus tūkstančių, gal net milijoną“, – sakė Ph. Belavalas laikraščiui „Le Figaro“. Triumfo arka kelias dienas bus uždaryta lankytojams.

Policija mėgina nustatyti riaušininkus ir, anot Ph. Belavalo, jau turi DNR pėdsakų.

Per „geltonųjų liemenių“ protestus šeštadienį Paryžiuje kilo didelės riaušės. Riaušininkai statė barikadas, padeginėjo automobilius ir daužė langų stiklus. Tvarkos sergėtojai panaudojo ašarines dujas ir vandens patrankas.

Prezidentas Emmanuelis Macronas sekmadienį apžiūrėjo nusiaubtą teritoriją ir apsilankė prie Triumfo arkos.

Neplanuojama  skelbti nepaprastosios padėties

Prancūzijos vyriausybė kol kas neplanuoja skelbti nepaprastosios padėties dėl protestų judėjimo.

„Tai viena iš galimybių, tačiau šiuo metu ji nesvarstoma“, – sakė L. Nunezas radijui RTL, kelioms policijos profesinėms sąjungoms paraginus suteikti teisėsaugos pareigūnams platesnius įgaliojimus demonstracijoms suvaldyti.

Nepaprastoji padėtis buvo įvesta 2005 metais po skurdžiuose rajonuose įvairiose šalies vietovėse vykusių jaunimo riaušių, taip pat po 2015 metų lapkritį Paryžiuje džihadistų surengtų atakų. 

Paryžiaus policija pranešė, kad per didžiausias pastarųjų metų riaušes sostinėje šeštadienį buvo sužeisti 133 žmonės, o 412 asmenų buvo areštuoti.

Pirmadienį vyriausybė dėl susiklosčiusios padėties surengė skubų pasitarimą su politinių partijų lyderiais.

Vadinamųjų „geltonųjų liemenių“ protestai prasidėjo dėl padidintų mokesčių dyzelinui, bet peraugo į didelio masto judėjimą prieš prezidento E. Macrono valdymą.