Maskva reikalauja, kad „Youtube“ atblokuotų Rusijos valstybinę žiniasklaidą

Rusijai ėmusis veiksmų apriboti prieigą prie virtinės socialinių tinklų, kelios pokalbių platformos, pavyzdžiui, „WhatsApp“ ir „Telegram“, išvengė panašių priemonių, nors ekspertai perspėja, kad šis tolerantiškas požiūris gali trukti neilgai.

Ilgus metus trukusi įtampa tarp Maskvos ir amerikiečių tinklų „Facebook“ ir „Twitter“ peraugo į konfrontaciją Rusijai pradėjus invaziją Ukrainoje. Šios platformos apribojo galimybę jomis naudotis Rusijos valstybinei žiniasklaidai, o Maskva į tai atsakė jas uždrausdama.

„YouTube“, visame pasaulyje uždraudusi prieigą su Rusijos valstybine žiniasklaida susijusiems kanalams, penktadienį taip pat susidūrė su tiesiogine blokavimo Rusijoje grėsme, šios šalies žiniasklaidos reguliavimo institucijai „Roskomnadzor“ apkaltinus svetainės savininkę „Google“ „antirusizmu“.

Tačiau susirašinėjimo programėlės iki šiol nėra visiškai uždraustos Rusijoje, iš dalies dėl to, kad, pavyzdžiui, „Meta“ priklausanti „WhatsApp“ yra mažiau tinkama masinei komunikacijai, o „Telegram“ suteikiamos galimybės perduoti informaciją didelėms gyventojų grupėms yra naudinga ne tik nepriklausomai žiniasklaidai, bet ir pačiam Kremliui.

„Manau, mažai tikėtina, kad Rusija uždraus „Telegram“, nes [institucijoms] labai trūksta platformų, kuriose jos galėtų veikti,“ – mano Prinstono universiteto doktorantas Sergejus Sanovičius, kuris pažymėjo, kad 2020 metais valdžios pastangos blokuoti tinklą nebuvo sėkmingos.

„Telegram“, dažnai kritikuojamas dėl atsainios turinio kontrolės politikos, suteikia Rusijos institucijoms platformą skleisti pranešimus, palankius pasaulyje smerkiamam Maskvos karui.

Rusija vis dar turi paskyrų tokiose platformose kaip „Facebook“, nepaisant to, kad blokuoja paslaugą šalyje, tačiau šią savaitę Silicio slėnio milžinė iš Maskvos puslapių pašalino įrašus su dezinformacija apie invaziją į Ukrainą.

„Telegram“ tapo svarbia naujienų apie karą mainų platforma. Jos augimas paspartėjo po naujos Kremliaus susidorojimo su nepriklausoma žiniasklaida bangos ir tokių programų kaip „Facebook“ ir „Instagram“ blokavimo.

Įmonės teigimu, per pastarąsias tris savaites kasdien prie „Telegram“ prisijungia vidutiniškai po 2,5 mln. naujų vartotojų – maždaug 25 proc. daugiau nei ankstesnėmis savaitėmis.

Karas „YouTube“?

Visgi ekspertai pabrėžė, kad „Telegram“ ir jo naudotojams kyla pavojus, kadangi socialiniame tinkle nėra naudojamos numatytosios ištisinio šifravimo technologijos, o tai reiškia, kad įmonė gali pasiduoti vyriausybės spaudimui perduoti informaciją.

Interneto stebėjimo grupės „NetBlocks“ direktorius Alpas Tokeris pažymėjo, kad „WhatsApp“ įdiegė priemones, leidžiančias išvengti tokio spaudimo.

„Pagerinusi saugumą ir naudodama ištisinio šifravimo technologiją, „WhatsApp“ iš esmės apsaugojo savo platformą nuo teisinių rizikų ir galimų reikalavimų suteikti prieigą prie turinio,“ – pridūrė A. Tokeris.

„WhatsApp“ iš esmės yra naudojama asmeniniams ar grupiniams pokalbiams, todėl šiuo metu sulaukia mažiau Rusijos institucijų dėmesio, tačiau tai gali pasikeisti, jei tinklas taptų protestų prieš karą platforma.

„Visų pirma, „Roskomnadzor“ nerimauja dėl kanalų, naujienų ir informacijos platinimo dideliam skaičiui žmonių būdų, tačiau šiam tikslui „WhatsApp“ ir panašios platformos yra mažiau naudingos,“ – pažymėjo „Electronic Frontier Foundation“ informacinių technologijų saugumo direktorė Eva Galperin (Eva Golperin).

Jiems sunku suvaldyti „YouTube“ cenzūros prasme, o dėl pastarųjų „YouTube“ veiksmų platforma tapo mažiau vertinga kaip užsienio propagandos šaltinis.

Visgi A. Tokeris mano, kad šis klausimas valdžios institucijų akyse dar nepasiekė kritinio taško, iš dalies dėl to, kad pagrindinį vaidmenį platinant informaciją suvaidino socialinės žiniasklaidos platformos, kurių daugelis dabar užblokuotos.

„Šioms [platformoms] išnykus, dinamika gali pasikeisti, o pranešimų siuntimo programos gali tapti kitu taikiniu,“ – pridūrė analitikas.

Remiantis „eMarketer“ duomenimis, „WhatsApp“ 2021 metais buvo viena populiariausių programėlių Rusijoje, turėjusi apie 67 mln. vartotojų arba apie 65 proc. interneto vartotojų šalyje, gerokai pralenkdama „TikTok“, Rusijos socialinės žiniasklaidos platformą VK ir net patį „Telegram“.

Visgi, remiantis duomenimis, daugiausia vartotojų Rusijoje 2021 metais turėjo „YouTube“ – 76 milijonus.

„YouTube“ populiarumą iš dalies lėmė tai, kad platforma siūlo pramogas eiliniams rusams, sudarantiems didelę politikų ir vyriausybės auditoriją.

S. Sanovičiaus teigimu, platforma tiesiog atsidūrė ne institucijų pusėje.

„Jiems sunku suvaldyti „YouTube“ cenzūros prasme, o dėl pastarųjų „YouTube“ veiksmų platforma tapo mažiau vertinga kaip užsienio propagandos šaltinis,“ – pažymėjo jis.

Pakankamai aukštos kokybės Rusijoje sukurtų alternatyvių platformų trūkumas taip pat apsunkino vyriausybės svarstymus, ką daryti su „YouTube“.

A. Tokeris perspėjo, kad „YouTube“ blokavimas reikštų konfrontaciją su „Google“ ir su jos siūlomomis paslaugomis, pavyzdžiui, „Gmail“.

„Paskelbti karą „YouTube“ iš tikrųjų reiškia paskelbti karą likusiai įmonės daliai, – pažymėjo analitikas. – „Google“ yra pagrindinė verslo jėga ir reikšminga jungtis su išoriniu pasauliu.“

Reikalauja, kad „Youtube“ atblokuotų Rusijos valstybinę žiniasklaidą

Rusijos žiniasklaidos priežiūros institucija „Roskomnadzor“ šeštadienį pareikalavo, kad „YouTube“ platforma atblokuotų dešimtis valstybės finansuojamų žiniasklaidos kanalų.

„Roskomnadzor“ pagrasino „techniniais trukdžiais“, jei kanalai nebus atkurti, o tai buvo interpretuojama kaip užuomina, kad „YouTube“ gali būti pašalinta iš Rusijos interneto, jei Maskvos reikalavimai nebus įvykdyti.

Rusija jau anksčiau ėmėsi veiksmų prieš „Twitter“, „Instagram“ ir „Facebook“.

Po invazijos į Ukrainą „Google“ priklausanti dalijimosi vaizdo įrašais platforma pradėjo blokuoti prieigą prie rusiškų kanalų visame pasaulyje.

Kovo 1 dieną „YouTube“ pareiškė, kad kanalai pažeidė jos politiką, draudžiančią „turinį, kuriame neigiami, nuvertinami ar menkinami tinkamai įrodyti smurtiniai įvykiai“.

Pavyzdžiui, Maskvos žiniasklaida pranešimus apie Rusijos invaziją į Ukrainą apibūdino ne kaip karą, o kaip „specialią karinę operaciją, kurios tikslas – išlaisvinti rusakalbius gyventojus nuo Ukrainos nacionalistų pajėgų“.

RT ir „Sputnik“ kanalai pirmiausia buvo užblokuoti Europoje. Po kelių dienų jie buvo pradėti uždrausti visame pasaulyje.

Uždraustų kanalų skaičius išaugo iki 54, tarp jų – ir didelę auditoriją turinčios televizijos stotys, tokios kaip RBK, NTV ir TNT, taip pat Rusijos radijo stotys ir naujienų agentūros.

Šeštadienį paskelbtame pareiškime „Roskomnadzor“ teigė išsiuntusi „Google“ raštiškus reikalavimus „nutraukti diskriminaciją“ ir užtikrinti laisvą prieigą prie informacijos visiems „YouTube“ naudotojams.


Šiame straipsnyje: Rusijasocialiniai tinklaisankcijos„YouTube“karas Ukrainoje

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių