Ši prielaida gali iš naujo pakurstyti aštrius debatus dėl migracijos per artėjančių parlamento rinkimų kampaniją.

Bavarijos žemės tarnybos pažymėjo, kad daugėja įrodymų, jog įtariamasis – prieglobsčio ieškotojas iš Somalio, anksčiau gydęsis dėl psichikos sutrikimų ir turintis tik laikiną leidimą gyventi Vokietijoje – galėjo būti radikalizavęsis..

„Bavarijos centrinis kovos su ekstremizmu ir terorizmu biuras perėmė šį tyrimą, nes tikėtinas islamistinis motyvas“, – sakoma Bavarijos prokuratūros ir regioninio kriminalinių tyrimų biuro pranešime.

Šis 24 metų vyras praeitą penktadienį mirtinai subadė tris moteris ir dar šešis žmones sunkiai sužalojo.

Įtariamasis somalietis, atvykęs į Vokietiją 2015 metais, puolė žmones Viurcbergo centre – pirmiausiai namų apyvokos prekių parduotuvėje, o paskui – banke.

Užpuoliką užspeitė aplink buvę žmonės, o galiausiai vyrą sulaikė policija, peršovusi jam koją.

Tyrėjų gauta medžiaga rodo, kad šis vyras buvo gydomas psichiatrijos įstaigoje, bet policija nurodė, kad nebuvo žinoma, jog somalietis buvo islamistinių pažiūrų.

Vis dėlto Bavarijos tarnybos pažymėjo, kad dėl kai kurių veiksnių islamo ekstremizmo motyvas neatmestinas.

Kai kurie įvykio liudininkai pasakojo, kad įtariamasis badydamas žmones šaukė „Allahu akbar“ (arab. „Dievas visų didesnis“). Be to, sulaikytas ir nuvežtas į ligoninę jis kalbėjo apie „džihadą“.

Nukreiptas prieš žmoniškumą

Vokietijos vyriausybė vengė įvardyti šį išpuolį teroro ataka ir ragino visuomenę nedaryti skubotų išvadų, kol nebaigtas tyrimas.

Anot kanclerės Angelos Merkel, „aišku, kad šis šiurpus aktas nukreiptas prieš bet kokį žmoniškumą ir kiekvieną religiją“, šeštadienį per „Twitter“ parašė jos atstovas Steffenas Seibertas (Štefenas Zeibertas).

Tačiau populiarus dienraštis „Bild“ kaltino vyriausybę ignoruojant požymius, kad užpuolikas turėjo radikalaus islamizmo motyvų. Konservatyvios pakraipos laikraštis „Frankfurt Allgemeine Zeitung“ rašė, kad Vokietijai reikia „atsisveikinti su iliuzijomis“ apie migraciją.

Artėjant rugsėjo 26-ąją vyksiantiems rinkimams smurto tema pasirodė esanti ypač paranki kraštutinei dešiniajai partijai „Alternatyva Vokietijai“ (AfD).

Prieš imigrantus ir islamą nusistačiusios partijos vienas iš lyderių Joergas Meuthenas (Jorgas Moitenas) sakė, kad ataka Viurcberge yra „tragedija aukoms, kurioms reiškiu užuojautą“, taip pat „dar vienas nevykusios Merkel migracijos politikos pasireiškimas“.

AfD piktinosi A. Merkel sprendimu nuo 2015 metų įsileisti į Vokietiją daugiau kaip milijoną prieglobsčio ieškotojų, kurių daugelis yra pabėgėliai iš Irako ir Sirijos. Ultradešinieji teigia, kad šis žingsnis pablogino saugumo padėtį šalyje.

Vis dėlto AfD populiarumas, kaip rodo apklausos, nusmuko, nes dauguma vokiečių rinkėjų dabar labiau nuogąstauja dėl koronaviruso pandemijos negu dėl migracijos.

Trys pagrindiniai kandidatai pakeisti A. Merkel kanclerio poste iki šiol vengė aiškiai pasisakyti šiuo klausimu. Per šeštadienį televizijos transliuotus debatus išpuolis Viurcberge buvo paminėtas tik probėgšmais.

Debatų dalyviai atkreipė dėmesį į „piliečių drąsą“, praeiviams pamėginus sustabdyti užpuoliką ir galbūt užkirtus kelią didesniam smurtui.

Vyraujančios krypties politikai ir žiniasklaidos priemonės sutelkė dėmesį į vieną to incidento dalyvį – prieglobsčio prašytoją kurdą, kuris viename vaizdo įraše, staigiai išplitusiame socialiniuose tinkluose, matomas užspeitęs peilį laikantį užpuoliką, mojuodamas kuprine.

Bavarijos žemės premjeras Markusas Soederis (Markusas Zėderis) nedelsdamas pažadėjo apdovanoti šį vyrą medaliu. Internete taip pat prasidėjo diskusija, ar šiam kurdui Chiai Rabiei (Čijai Rabėjui) už parodytą heroizmą galėtų būti suteikta Vokietijos pilietybė, nors migracijos pareigūnai sakė, kad toks žingsnis vargu ar būtų įmanomas.