„Karo logika yra nenumaldoma ir žudanti. Ji išrašo griežtas sąskaitas autoriams ir jų bendrininkams. Ukraina jus perspėjo“, – tviteryje rašė M. Podoliakas.
Iranas sekmadienį pasmerkė ir bailia pavadino naktinę dronų ataką, kurios taikiniu tapo vienas Gynybos ministerijos objektas, tvyrant didelei įtampai dėl Teherano branduolinės programos ir Rusijos karo Ukrainoje.
LNK reportažas:
Priešlėktuvinė sistema sunaikino vieną droną, o du kiti sprogo, pranešė ministerija ir pridūrė, kad per incidentą centrinėje Isfahano provincijoje esančiame objekte aukų nebuvo, o žala – nedidelė.
„Šis bailus aktas šiandien buvo įvykdytas kaip dalis pastaraisiais mėnesiais Irano tautos priešų dedamų pastangų padaryti Islamo respubliką nesaugią“, – sakė užsienio reikalų ministras Hosseinas Amiras-Abdollahianas (Hoseinas Amiras-Abdolahianas) spaudos konferencijoje su kolega iš Kataro Mohammedu bin Abdulrahmanu Al Thani (Mohamedu bin Abdulrahmanu Taniu).
„Tokios priemonės negali turėti įtakos mūsų specialistų norui ir ketinimams dėl taikios branduolinės plėtros ", – pridūrė jis.
Vaizdo įraše, kuriuo plačiai dalintasi socialiniuose tinkluose ir kurį paskelbė Irano valstybinė žiniasklaida, matyti nakties dangų nušviečiantis ugnies kamuolys. Jame taip pat buvo matyti bėgantys žmonės ir gelbėjimo tarnybų automobiliai, skubantys įvykio vietos link.
Karo logika yra nenumaldoma ir žudanti. Ji išrašo griežtas sąskaitas autoriams ir jų bendrininkams.
Gynybos ministerija išpuolį apibūdino kaip nesėkmingą, sakydama, kad jis buvo įvykdytas „viename iš ministerijos dirbtuvių kompleksų“, pranešė valstybinė naujienų agentūra IRNA.
„Išpuolis, įvykdytas šeštadienį apie 23 val. 30 min. (vietos, 22 val. Lietuvos laiku), nesutrikdė komplekso veiklos“, – teigiama pranešime.
Valdžios institucijos nepateikė išsamesnės informacijos apie tame objekte vykdomą veiklą, tačiau IRNA teigė, kad smūgis buvo nukreiptas į „šaudmenų gamyklą“.
Agentūra pridūrė, kad „vienas iš per išpuolį panaudotų dronų, kuris per konfrontacinę operaciją patyrė mažesnę žalą, buvo perduotas komplekse dislokuotoms saugumo pajėgoms“.
Irano parlamento narys Mohammadas-Hassanas Assafari (Mohamadas Hasanas Asafaris) naujienų agentūrai „Mehr“ sakė, kad išpuoliu Irano „priešininkai ir priešai“ siekė „sutrikdyti šalies gynybinę galią“.
Apie ataką pranešta įtemptu metu Irane, kurį nuo rugsėjo krečia protestai, išprovokuoti kurdų kilmės iranietės Mahsos Amini mirties areštinėje, ir vis dar nesant sprendimo ginčui su didžiosiomis valstybėmis dėl Teherano branduolinės programos.
Iranas taip pat Vakarų šalių kaltinamas tiekiant Rusijai bepiločius orlaivius, kurie naudojami kare Ukrainoje; Teheranas šį kaltinimą neigia.
Didelis gaisras
Teheranas jau daugelį metų įsitraukęs į šešėlinį karą su savo nesutaikomu priešininku Izraeliu, kaltinamu dėl virtinės sabotažo išpuolių ir nužudymų, nukreiptų prieš Irano branduolinę programą, ir su žydų valstybės sąjungininkėmis Jungtinėmis Valstijomis.
Kelios valandos iki išpuolio Isfahane šiaurės vakarinėje Rytų Azerbaidžano provincijoje esančioje variklinės alyvos gamykloje kilo didelis gaisras, pranešė IRNA.
Agentūra paskelbė didžiulio gaisro su Pramonės ministerija siejamame svarbiame pramoniniame komplekse „Shahid Salimi“ vaizdus.
Ji teigė, kad gaisrą suvaldė ugniagesiai, o institucijos tiria jo priežastis.
Azaršahro mieste esanti „Shahid Salimi“ yra didžiausia pramoninė zona šiaurės vakarų Irane. Joje yra 790 gamyklų ir kitų objektų, kuriuose, valstybinės žiniasklaidos duomenimis, dirba beveik 28 000 darbuotojų.
Branduoliniai objektai
Iranas Isfahano regione turi keletą žinomų branduolinių tyrimų objektų, įskaitant urano konversijos gamyklą.
2021-ųjų balandį Teheranas paskelbė, kad pradėjo gaminti 60 proc. prisodrintą uraną Natanzo objekte Isfahano provincijoje.
Derybos dėl Bendruoju visapusišku veiksmų planu (Joint Comprehensive Plan of Action, JCPOA) vadinamos branduolinės sutarties jau kelis mėnesius stringa dėl daugelio priežasčių, įskaitant protestus šalyje.
Pagal JCPOA Iranas įsipareigojo smarkiai apriboti savo branduolinę programą mainais į kai kurių jam taikomų ekonominių sankcijų atšaukimą.
Tačiau ši sutartis pakibo ant plauko, kai 2018-aisiais iš jos vienašališkai pasitraukė tuometinis JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) ir Vašingtonas grąžino sankcijas šiitiškai respublikai.
Reaguodamas Teheranas palaipsniui liovėsi vykdyti kai kuriuos savo įsipareigojimus pagal JCPOA.
Irano branduolinė programa tapo sabotažo, mokslininkų nužudymų ir kelių kibernetinių atakų kampanijų taikiniu.
Iranas apkaltino Izraelį įvykdžius keletą slaptų operacijų jo teritorijoje, įskaitant išpuolį, per kurį, kaip įtariama, buvo panaudotas iš palydovo valdomas kulkosvaidis ir per kurį 2020 metų lapkritį žuvo žymus branduolinės fizikos specialistas Mohsenas Fakhrizadeh (Mohsenas Fachrizada).
