Kasdienybė krintant bomboms
Velykos ukrainiečių kančių nesušvelnino.
„Visų mariupoliečių vardu prašau viso pasaulio mums padėti. Norime gyventi savo mieste, savo šalyje, norime gyventi normaliai ir ramiai. Mes pavargome nuo šių bombardavimų, šių nuolatinių oro antskrydžių mūsų žemėje. Kiek tai tęsis? Kas mus iš čia išgelbės? Padėkite mums, sustabdykite Rusijos karinę agresiją prieš mano šalį. Mano šalis miršta, mano miestas visiškai sunaikintas, nebėra nė vienos gyvenamosios vietos. Jie subombardavo visiškai viską. Vaikai čia visada verkia, o nori žaisti, nori gyventi“, – kalbėjo viena moteris iš Mariupolio.
Rusijos atakos tęsiasi Charkivo, Sumų, Poltavos regionuose, sprogimai girdėti ir Lvive.
„Jau nebėra jėgų visa tai ištverti. Kankynė, tiesiog kankynė“, – apgailestavo pensininkė iš Ukrainos.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Kyjivas siūlė surengti specialų taikos derybų su Rusija raundą Mariupolio plieno gamyklos „Azovstal“ pašonėje – būtent čia įsikūrusi nedidelė ukrainiečių gynėjų grupė jau kelias savaites neleidžia Rusijos pajėgoms visiškai perimti strategiškai svarbaus uosto kontrolės.
Mes pavargome nuo šių bombardavimų, šių nuolatinių oro antskrydžių mūsų žemėje. Kiek tai tęsis?
„Mes pakvietėme rusus surengti specialų pokalbių raundą netoli „Azovstal“ gamyklos, kvietėme kolegas iš Rusijos derėtis dėl neatidėliotinų Velykų paliaubų, humanitarinių koridorių suteikimo ir mūsų karių paleidimo mainais į Rusijos karių belaisvius. Laukiame Rusijos Federacijos atsakymo ir primename, kad jums nepatiks pasekmės Kremliuje, jei to nepadarysite“, – sakė Ukrainos prezidento patarėjas Oleksijus Arestovyčius.
Pagalba iš JAV
Pirmą kartą nuo Rusijos karo Ukrainoje pradžios į šalį atvyko aukšto rango Amerikos pareigūnai. Kyjive su Ukrainos prezidentu susitiko valstybės ir gynybos sekretoriai. Jie pažadėjo, kad JAV papildomai skirs beveik 650 mln. eurų vertės tiesioginės ir netiesioginės karinės pagalbos, įskaitant beveik 300 mln. eurų reikalingiems ginklams įsigyti.
„Matome, kad Rusijos karo planai žlunga, o Ukrainai sekasi. Rusija siekė tikslo visiškai pavergti Ukrainą, atimti jos suverenitetą, atimti nepriklausomybę. Nepavyko. Jie siekė įtvirtinti savo kariuomenės ir ekonomikos galią, o vyksta priešingai – kariuomenė, kuri labai prastai veikia, ekonomika dėl sankcijų, dėl masinių išvykimų iš Rusijos griūva. Rusija siekė suskaldyti Vakarus ir NATO, o įvyko priešingai“, – teigė JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas.
Gynybos sekretorius Lloydas Austinas pareiškė, esą JAV nori, kad nusilptų Rusijos karinis pajėgumas ir ji negalėtų surengti dar vienos invazijos.
„Pirmas žingsnis siekiant laimėti yra tikėjimas, kad gali laimėti. Ir todėl jie tiki, kad gali laimėti. Mes tikime, kad jie gali laimėti – jie gali laimėti, jei turės tinkamos įrangos, tinkamą palaikymą. Mes ir toliau darysime viską, ką galime, kad jie visa tai gautų“, – tikino L. Austinas.
Sekretoriai taip pat atskleidė, kad nuo šios savaitės į Ukrainą pamažus sugrįš Amerikos diplomatai. JAV prezidentas esą planuoja artimiausiomis dienomis paskirti dabartinę Amerikos ambasadorę Slovakijoje naująja ambasadore Kyjive. Tiesa, kada Ukrainos sostinėje vėl duris atvers ambasada, kol kas neaišku.
Jau nebėra jėgų visa tai ištverti. Kankynė, tiesiog kankynė.
„Esu dėkingas, kad JAV padeda Ukrainai. Taip pat norėčiau asmeniškai padėkoti prezidentui Joe Bidenui už jo asmeninę paramą. Kalbant apie saugumą, noriu pasakyti, kad niekas, išskyrus JAV, šiandien šaliai nesuteikė tokios reikšmingos finansinės pagalbos. Noriu už tai padėkoti“, – sakė Volodymyras Zelenskis.
Rusijoje – problemos
Rusija problemų, regis, turi ne tik Ukrainoje, bet ir savoje teritorijoje. Rusijos mieste Brianske kilo didžiulis gaisras, užsiliepsnojo naftos bazės rezervuarai. Miestas nuo Ukrainos nutolęs apie 150 km. Jis naudojamas kaip logistikos bazė kare prieš Ukrainą. Vietos gyventojai tvirtino prieš gaisrą girdėję sprogimus.
Balandžio pradžioje naftos bazė užsidegė ir kitos su Ukraina besiribojančios Rusijos srities centre – Belgorode. Internete pasirodžiusiuose vaizdo įrašuose užfiksuoti naftos bazę atakuojantys sraigtasparniai. Ukraina oficialiai nepripažino įvykdžiusi šią ataką.
Vokietijos žiniasklaida pranešė, kad Rusija iš nuskendusio Juodosios jūros flagmano „Moskva“ mėgina iškelti raketas, slaptus dokumentus ir kitą svarbią įrangą. Tuo esą užsiima specialus gelbėjimo laivas „Komuna“. „Komuna“ buvo nuleista į vandenį dar carinėje Rusijoje ir yra vienas seniausių laivų Rusijos kariniame laivyne, todėl abejojama, ar jam pavyks iškelti „Moskvą“, gulinčią apie 45 metrų gylyje. „Moskva“ nuskendo prieš beveik porą savaičių, kai į kreiserį pataikė Ukrainos sparnuotosios raketos. Rusija teigia, kad laivas sprogo šaudmenys, o nuskendo jis tempiamas į uostą.