Praėjusiais metais pasaulyje buvo nužudyti 86 žiniasklaidos darbuotojai.

Šis rodiklis 2019–2021 metais buvo mažesnis, ir tuos trejus metus buvo nužudoma vidutiniškai po 58 žiniasklaidos darbuotojus.

„Po kelerių metų iš eilės trukusio nuoseklaus mažėjimo staigus nužudytų žurnalistų skaičiaus augimas 2022-aisiais kelia nerimą“, – sakė UNESCO vadovė Audrey Azoulay (Odri Azulė).

„Valdžios institucijos turi dėti daugiau pastangų, kad sustabdytų šiuos nusikaltimus ir užtikrintų, kad jų vykdytojai būtų nubausti, nes abejingumas yra pagrindinis smurto atmosferos veiksnys“, – pridūrė ji. 

UNESCO taip pat nustatė, kad 86 proc. atvejų niekas nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. 

Tarp žurnalistų nužudymo motyvų buvo „kerštas už publikacijas apie organizuotą nusikalstamumą, ginkluotus konfliktus ar ekstremizmo plitimą ir jautrių temų, tokių kaip korupcija, nusikaltimai aplinkai, piktnaudžiavimas valdžia ir protestai, nušvietimą“, teigė UNESCO.

2022-aisiais Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regione gyvybės neteko 44 žurnalistai, tai yra daugiau nei pusė praėjusiais metais nužudytų žiniasklaidos darbuotojų.

Trys ketvirtadaliai nužudymų įvyko ne per plataus masto konfliktus. 

Daugiausiai žurnalistų žuvo Meksikoje – 19, Ukrainoje, kovojančioje su Rusijos invazija, jų žuvo 10, o Haityje – devyni. 

UNESCO nustatė, kad maždaug pusė praėjusiais metais nužudytų žurnalistų tuo metu buvo ne darbo vietoje. Jie gyvybės neteko „keliaudami, namuose, automobilių stovėjimo aikštelėse ar kitose viešose vietose, kur jie nevykdė darbinių užduočių“.

UNESCO pridūrė, kad ši pasikartojanti tendencija „reiškia, kad nėra saugių erdvių žurnalistams, net ir laisvalaikiu“. 

Organizacija nurodė, kad be nužudymų, žurnalistai gali susidurti su „įvairiomis smurto formomis“, įskaitant „priverstinį dingimą, pagrobimą ir savavališką sulaikymą, teisinį priekabiavimą ir skaitmeninį smurtą, ypač prieš moteris“.