Jis gydomas tiksline terapija – vaistais, kurie blokuoja vėžinių ląstelių augimą ir plitimą, interviu UNIAN sakė Rusijos istorikas ir politikos analitikas Valerijus Solovėjus.

Anot jo, dabar Rusijos prezidentas jau išgyvena lemiamą etapą. Todėl yra apsaugotas nuo viešų pasisakymų, o jei jie organizuojami, tai tik pasitelkiant V. Putino dublerius.

„Jam diagnozuotos kelios ligos – labai rimta onkologija, todėl taikoma tikslinė terapija, bet ji nėra begalinė. Taip pat Rusijos prezidentas serga Parkinsono liga, kuri paveikia elgesį. Be to, jis turi ir psichikos problemų. Jas dar labiau sustiprina vaistų poveikis“, – sakė ekspertas.

Analitiko nuomone, todėl dabar V. Putinui būtų geriau auginti vaikus ar anūkus, o ne užsiimti politika. „Bet ne, jis nori eiti šiuo keliu iki galo ir baigti triumfuodamas. ​​Triumfuodamas jis nesibaigs, bet bent jau nori išvengti gėdos“, – pridūrė istorikas.

V. Putino ligos

Daugelį metų kalbama apie V. Putino ligas – Parkinsoną ir kasos vėžį, bet Kremliaus atstovai tokią informaciją neigia tikindami, kad Rusijos lyderis sveikatos problemų neturi.

Šių metų gegužę Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiojo žvalgybos direktorato vadovas  Kirilas Budanovas pareiškė, kad Rusijos Federacijos prezidentas serga vėžiu. Vėliau žurnalistai pastebėjo, kad  V. Putino dešinė ranka nejuda.

Po to britų bulvarinis leidinys „The Sun“, remdamasis Kremliui artimu šaltiniu, rašė, kad Rusijos prezidentas serga ankstyvąja Parkinsono ligos stadija ir kasos vėžiu. Leidinio teigimu, sklando ir kalbos, kad Rusijos vadovui buvo diagnozuotas prostatos vėžys.

Rusijos Federacijos prezidentui spalio 7 dieną sukako 70 metų. V. Putinas Rusiją valdo nuo 1999 metų gruodžio 31 dienos.