„Vladimiras Putinas pabrėžė, kad bandymai versti Rusiją atsakinga už žemės ūkio produktų tiekimo pasaulio rinkoms sunkumus yra nepagrįsti“, – po pokalbio telefonu pranešė Kremlius.
„Buvo išsamiai paaiškintos tikrosios šių problemų priežastys, kurios, be kita ko, kilo dėl Jungtinių Valstijų ir Europos Sąjungos prieš Rusiją nukreiptų sankcijų“, – tvirtinama jo pranešime.
V. Putinas taip pat paragino Ukrainą „kuo greičiau“ išminuoti uostus, kad jais galėtų plaukti grūdus gabenantys laivai, nedetalizuodamas pranešė Kremlius.
93-ioji karo Ukrainoje diena
93-ioji karo Ukrainoje diena
Scanpix nuotr.
93-ioji karo Ukrainoje diena
Scanpix nuotr.
93-ioji karo Ukrainoje diena
Scanpix nuotr.
93-ioji karo Ukrainoje diena
Scanpix nuotr.
93-ioji karo Ukrainoje diena
Scanpix nuotr.
93-ioji karo Ukrainoje diena
Scanpix nuotr.
93-ioji karo Ukrainoje diena
Scanpix nuotr.
Jis apkaltino Kyjivą „sabotuojant“ derybas su Maskva, nurodė Kremlius.
Austrijos kancleris K. Nehammeris balandį tapo pirmuoju Europos vadovu, apsilankiusiu pas V. Putiną nuo vasario 24 dienos, kai Maskva pradėjo karą Ukrainoje. Po tų derybų jis sakė, kad „gana pesimistiškai“ vertina diplomatijos galimybes.
Padėtis Ukrainoje yra „ypač dramatiška“, K. Nehammerio pareiškimą po 45 min. trukusio penktadienio pokalbio su V. Putinu cituoja austrų laikraštis „Kurier“.
Pasak pareiškimo, Austrija kalbasi su visais, įvardija „agresore Rusijos Federaciją“, o Ukrainą – auka.
Po pokalbio telefonu su V. Putinu K. Nehammeris žurnalistams sakė, kad Rusijos prezidentas „davė suprasti, jog yra visai pasirengęs leisti eksportą per jūrų uostus“.
„Tikroji valia išryškės tik tada, kai ji bus įgyvendinta“, – pridūrė jis.
Kancleris taip pat sakė, kad V. Putinas jį patikino esąs „pasirengęs“ derėtis su Ukraina dėl apsikeitimo belaisviais ir kad šiuo klausimu „turėtų būti padaryta pažanga“.
„Rusijos prezidentas mus patikino, kad Tarptautinis Raudonasis Kryžius turi ir turi turėti galimybę patekti pas karo belaisvius“, – sakė K. Nehammeris.
„Žinoma, jis taip pat reikalauja prieigos prie rusų karo belaisvių Ukrainoje“, – pridūrė jis.
Ketvirtadienį Italijos ministrui pirmininkui Mario Draghi (Marijui Dragiui) Rusijos prezidentas sakė, kad Maskva yra pasirengusi „reikšmingai prisidėti“ užkertant kelią gresiančiai pasaulinei maisto krizei, jei Vakarai atšauks dėl karo Ukrainoje jai įvestas sankcijas, tačiau JAV šį pareiškimą atmetė kaip „melą ir dezinformaciją“.
V. Putinui vasario 24 dieną pasiuntus kariuomenę į kaimyninę Ukrainą, Vakarų šalys paskelbė Rusijai beprecedenčių sankcijų.
Karas Ukrainoje ir dėl jo Maskvai įvestos tarptautinės sankcijos sutrikdė trąšų, grūdų ir kitų prekių tiekimą iš abiejų šalių. Iki karo Rusijai ir Ukrainai kartu teko maždaug 30 proc. pasaulinio kviečių eksporto.
Italijos premjeras per spaudos konferenciją sakė, kad „šio telefoninio pokalbio tikslas buvo paklausti, ar būtų galima ką nors padaryti, kad būtų atblokuoti šiuo metu Ukrainos sandėliuose laikomi grūdai“.
Jis pasiūlė Rusijai ir Ukrainai „bendradarbiauti atblokuojant Juodosios jūros uostus“, kuriuose laikomi grūdai – „viena vertus, kad šie uostai būtų atlaisvinti, kita vertus, jog būtų užtikrinta, kad jų atlaisvinimo metu nekils susirėmimų“.
M. Draghi sakė, kad Rusija „pasirengusi toliau veikti šia kryptimi“, ir pridūrė, jog paskambins Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, kad išsiaiškintų, „ar yra panašus pasirengimas“.
Tačiau „paklaustas, ar įžvelgiau kokių nors vilčių dėl taikos, atsakau – ne“, sakė Italijos ministras pirmininkas.
