Aplankęs Maskvoje veikiančią parodą, skirtą paminėti pirmojo Rusijos imperatoriaus, dar vadinamo Didžiuoju, gimimo 350-osioms metinėms, V. Putinas sakė grupei jaunų verslininkų, kad „susidaro įspūdis, jog kariaudamas su Švedija jis kažką užgrobė. Jis nieko neužgrobė – jis susigrąžino.

Kai Petras Didysis įkūrė Sankt Peterburgą ir paskelbė jį Rusijos sostine, „nė viena Europos šalis nepripažino šios teritorijos kaip priklausančios Rusijai“, tęsė Kremliaus vadovas.

„Visi laikė ją Švedijos dalimi. Tačiau nuo neatmenamų laikų ten gyveno slavai, kartu su finougrų tautomis“, – pridūrė jis.

„Mums taip pat tenka atsakomybė susigrąžinti ir sustiprinti“, – pabrėžė V. Putinas, akivaizdžiai turėdamas galvoje Rusijos karą Ukrainoje.

„Tai, per istoriją yra buvę laikų, kai būdavome priversti atsitraukti – bet tik kad atgautume galią ir judėtume į priekį“, – teigė Rusijos lyderis.

Švedijos pralaimėjimas 1700–1721 metų Didžiajame Šiaurės kare padarė Rusiją viena iš Baltijos jūros regiono galybių ir svarbia Europos veikėja.

Mums taip pat tenka atsakomybė susigrąžinti ir sustiprinti.

Tačiau Rusijos ryšiai su Vakarais pastaruoju metu subyrėjo, Kremlius pasiuntus pajėgas į Ukrainą, tad Maskva dabar stengiasi nepabrėžti Petro I-ojo artumo Europai ir skiria daugiau dėmesio jo vaidmeniui plečiant Rusijos teritoriją.

Praėjus daugiau kaip trims šimtmečiams po šio caro pastangų priartint Rusiją prie Europos, rusai ketvirtadienį minėjo Petro Didžiojo 350-ąjį gimtadienį  šalyje, kuri dėl konflikto Ukrainoje yra tapusi itin izoliuota.

Caras Petras I-sis viešpatavo nuo 1682 iki savo mirties 1725 metais. 1721-aisiais jis prisiėmė imperatoriaus titulą.