Ryte pranešta, kad sukeltų potvynių aukų Valensijoje skaičius išaugo iki 62.

„Tai nėra nauja situacija. Karts nuo karto būna stiprių liūčių. Tik šį kartą lietus sustojo vietoje vietoje. Lyta 12 valandų. Vietiniai reaguoja ramiai. Pirmadienį vakare darbą nutraukė visos mokymo institucijos, o antradienio ryte visi suaugusieji išvažiavo į darbus. Aš dirbau nuo 6 val. ryto. Vos lynojo“, – pasakojo Aušra.

Lietuvės darbdavys, matydamas situaciją, apie 11 val. ryto visus darbuotojus išleido namo. „Ir vis dar darbo neatnaujino. Daug kas taip padarė. Darbdaviai į tokias rizikas žiūri su atsakomybe“, – teigė Aušra.

Anot jos, oficialiai buvo paskelbta raudona speciali situacija – aukščiausio lygio. Dėl stipraus vėjo uždaryti visi parkai ir stadionai.

Kažko imtis apsaugoti savo namams jai nereikėjo. „Gyvenu trečiame aukšte. Pas mus daugų daugiausia gali užpilti gatves. Tokiu atveju, garažų neišgelbės, bet pats ant stogo būsi saugus. Vienintelį dalyką, ką stengiuosi padaryti, tai nuvaryti automobilį į neapsemiamą zoną. Vietiniai gyventojai jas gerai žino. Žinoma, pasirūpini pagrindiniais maisto produktais, nuperki vandens, bet be panikos“, – apie pasikeitusią kasdienybę kalbėjo lietuvė.

Didžiausios tragedijos įvyksta keliuose.

Gatvėse nerimas jaučiamas labiau, nes nemažai žmonių stengiasi pasprukti.

„Didžiausios tragedijos įvyksta keliuose. Žmonės bando grįžti namo bet kokia kaina. Šį kartą susidarė dideli kamščiai pagrindiniuose regiono greitkeliuose. Dauguma žmonių dirba ne savo miesteliuose, juda nuosavomis mašinomis. Dažnai rizikuoja ir pradeda važiuoti mažais apelsinų laukų keliais. Tai ne vienas ten ir užstringa“, – nurodė Aušra.

Kai kuriems žmonėms nelaimių pridarė nuo lietaus pertekliaus išsiliejusios upės. „Tada miestelis tampa dideliais spąstais. Tiesiog negali pajudėti niekur. Per televiziją buvo užduotas klausimas, ar galima to išvengti, pasiruošti? Taip. Visi protokolai yra, ir jie vykdomi. Turime nenutrūkstamą informacijos srautą per savivaldybių kanalus. Skelbiamas bet koks pasikeitimas: kurie uždaryti keliai, nurodomi kritiniai miesto taškai. Komunikacijos prasme, viskas yra tvarkingai ir operatyviai. Bet kaip žinosi, kiek lis, ar išsilies upė, ar kas nors nutiks autostradoje? Visada lieka nemalonaus siurprizo faktorius“, – sakė moteris.

Scanpix nuotr.

Ji atkreipė dėmesį, kad į nepavydėtiną padėtį pakliuvusi Valensija nepalikta likimo valiai. „Šiandien visa Ispanija yra su Valensija. Siunčiama pagalba, gelbėtojai, specialūs kariniai padaliniai. Visi visais rūpinasi, padeda kiek gali. Yra ypač daug empatijos. Kaimynai ir Valensijos gyventojai išgyvena žmonių tragediją kaip savą“, – teigė Aušra.

Skuba gelbėti aukas

Kaip jau rašėme, Ministras pirmininkas Pedro Sanchezas paragino piliečius nepaprastajai padėčiai tęsiantis nemažinti budrumo ir pažadėjo „neapleisti“ retai Europos šalyse pasitaikančios tokio masto nelaimės aukų.

Smarkus lietus ir stiprūs vėjai plaka Ispaniją nuo savaitės pradžios, sukėlė potvynius rytiniame Valensijos ir pietiniame Andalūzijos regione.

Pagalbos tarnybos paskelbė pirminį Valensijos regione žuvusių žmonių skaičių – 62, ir pridūrė, kad kūnai vis dar aptinkami ir identifikuojami. Manoma, kad aukų skaičius didės, nes kiti regionai apie jas dar nepranešė.

„Keli šimtai žmonių“ liko įstrigę dviejuose Valensijos regiono greitkeliuose, sakė ugniagesių tarnybos vadovas Jose Miguelis Bassetas.

Valensijos regione kai kur nėra elektros ir telefono ryšio, kai kurios vietos atkirstos užlietų kelių, tai apsunkina gelbėjimo darbus, žurnalistams sakė regiono prezidentas Carlosas Mazonas.

Nusiritus nuošliaužai, keliuose netoli Viduržemio jūros pakrantės Valensijos miesto buvo matyti išsimėtę ir vienas ant kito užvirtę automobiliai. Gyventojai kibirais mėgino semti dumblą iš savo namų ir braidžiojo iki juosmens siekiančiu vandeniu, bandydami išgelbėti savo daiktus.

Valensijos miesto gyventoja Maria Carmen Ispanijos visuomeniniam transliuotojui TVE pasakojo, kad gelbėdamasi nuo potvynio išlipo pro automobilio langą ir daugelį valandų praleido ant furgono stogo.

Premjeras P. Sanchezas sakė, kad padėti aukoms yra svarbiausias vyriausybės prioritetas. „Visa Ispanija verkia su jumis (...) Mes jūsų neapleisime“, – sakė jis per televiziją. P. Sanchezas pabrėžė, kad nelaimė nėra pasibaigusi, ir pažadėjo „skirti visus reikiamus išteklius tiek, kiek reikės, kad galėtume atsigauti po šios tragedijos“.

Scanpix nuotr.

Karalius Pilypas VI socialiniame tinkle X parašė esąs „sukrėstas“ naujienų ir pareiškė „nuoširdžią užuojautą“ žuvusiųjų šeimoms bei padėkojo pagalbos tarnyboms už jų „titanišką“ reakciją.

Kaimyninės Portugalijos ministras pirmininkas Luisas Montenegro pareiškė savo šalies „didžiausią apgailestavimą“ ir „solidarumą su visais Ispanijos žmonėmis“. Vokietijos kancleris Olafas Scholzas sakė esąs „sukrėstas“ ir pareiškė „nuoširdžiausią užuojautą“ aukų artimiesiems.

Visa Ispanija verkia su jumis (...) Mes jūsų neapleisime.

„Precedento neturintis reiškinys“

Europos Sąjunga jau suaktyvino savo palydovinę sistemą „Copernicus“, kad padėtų koordinuoti Ispanijos gelbėjimo komandų darbą, per spaudos konferenciją Briuselyje sakė Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen. Ji sakė, kad blokas jau pasiūlė panaudoti savo civilinės saugos mechanizmą, kad būtų pasiųstas papildomas pastiprinimas.

Centrinės vyriausybės atstovė Valensijos regione Pilar Bernabe pranešė, kad iš kelių regionų siunčiami kariniai reagavimo padaliniai sustiprinti gelbėjimo darbus. Gynybos ministrė Margarita Robles žurnalistams sakė, kad „daugiau nei tūkstantis karių“ ir sraigtasparniai dislokuoti „precedento neturinčio reiškinio“ akivaizdoje.

Naktį pagalbos tarnybos Valensijos regione išgelbėjo beveik 200 žmonių, jie dabar glaudžiasi gaisrinėse. Smarkiai sutriko geležinkelių ir oro transportas, uždaryta greitųjų traukinių linija tarp Valensijos ir Madrido.

Ispanijos parlamentas trečiadienį tylos minute pagerbė aukas.

Potvynio aukų skaičius Ispanijoje yra didžiausias nuo 1996 m. rugpjūčio, kai šiaurės rytiniame Aragono regione netoli Pirėnų kalnų prie Prancūzijos sienos žuvo 86 žmonės.

Pasak meteorologų, pastarąją audrą sukėlė šaltas oras, slenkantis virš šiltų Viduržemio jūros vandenų, dėl to susidarė intensyvūs lietaus debesys. Numatoma, kad liūtys tęsis bent iki ketvirtadienio. Meteorologai teigia, kad Viduržemio jūros atšilimas, dėl kurio didėja vandens garavimas, daugiausiai lemia, kad liūtys tampa vis stipresnės.