Nors jis nesprogo, šis incidentas dar kartą pabrėžė Ukrainos galimybes pasiekti Rusijos gilumą, nes manoma, kad Ukrainos kariuomenė ruošiasi pavasario kontrpuolimui, siekdama susigrąžinti okupuotas teritorijas.

Stebėtojai mano, kad labiausiai tikėtinas kontrpuolimo taikinys bus Rusijos kontroliuojamos pietinių Chersono ir Zaporižios sričių dalys. Jei kontrpuolimas bus sėkmingas, tai leistų Ukrainai atkirsti sausumos koridorių tarp Rusijos ir Krymo.

Pasak Vašingtone įsikūrusio analitinio centro „Institute for the Study of War“ (ISW), Ukrainos pajėgos neseniai įsitvirtino netoli Oleškų rytiniame Dnipro upės krante.

Pastaruoju metu Ukraina iš Vakarų sąjungininkų gavo modernių ginklų, o Vakaruose apmokyta daugiau kariai, todėl tikimasi kontrpuolimo pradžios.

Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas interviu naujienų agentūrai „The Associated Press“ praėjusią savaitę sakė, kad Ukraina pradės kontrpuolimą, kai bus tam pasirengusi, ir pridūrė, kad tik laiko klausimas, kada šalis pasieks reikiamą parengties lygį.

Rusijos karo tinklaraštininkai spėliojo, kad Ukrainos kontrpuolimą gali lydėti daugybė dronų atakų plačiose teritorijose.

Rusijos žiniasklaida nurodė, kad netoli Maskvos nukritęs dronas yra Ukrainoje pagamintas „UJ-22 Airborne“. Jį sekmadienį radęs vietos gyventojas. Pranešimuose teigiama, kad dronas nukrito pasibaigus degalams arba atsitrenkęs į medį. Jis nešęs 17 kg sprogmenų.

UJ-22 yra nedidelis žvalgybinis dronas, galintis gabenti apie 20 kg sprogmenų ir savarankiškai nuskristi iki 800 km atstumą.

Praėjusį mėnesį Ščelkove, maždaug už 15 km į šiaurės rytus nuo Maskvos, buvo rastas dar vienas dronas, kuris, kaip įtariama, taip pat buvo pasiųstas iš Ukrainos, tačiau jame nebuvo sprogmenų.

Taip pat kovo mėnesį Kirejevske Tulos srityje, maždaug už 200 km į rytus nuo Maskvos, sprogo Ukrainos dronas „Tu-141 Striž“. Tada pranešta, kad jis sužeidė tris žmones, paliko didelį kraterį ir apgadino kelis pastatus. Rusijos gynybos ministerija teigė, kad droną numušė oro gynyba.

Rusų pareigūnai teigė, kad Ukraina naudojo sovietų gamybos dronus Tu-141, kurių skrydžio nuotolis siekia apie 1 000 km, siekdama smogti objektams Rusijoje. Gruodį tokie dronai smogė dviem Rusijos oro bazėms, skirtoms tolimojo nuotolio bombonešiams, galintiems nešti branduolinius užtaisus. Rusijos gynybos ministerija teigė, kad dronai buvo numušti, tačiau pripažino, kad nuolaužos apgadino kai kuriuos orlaivius ir pražudė kelis kariškius.

Vasarį pareigūnai taip pat pranešė, kad miške netoli Gubastovo Kolomnos srityje, maždaug už 80 km į pietryčius nuo Maskvos, rastas ukrainiečių dronas. Bepilotis nukrito netoli didelės gamtinių dujų siurblinės.

Kitas dronas vasario mėnesį sprogo miške netoli Kalugos, maždaug už 150 km į pietryčius nuo Maskvos, tačiau niekas nenukentėjo.

Rusijos pareigūnai pirmadienį taip pat pranešė atrėmę dronų išpuolį prieš Sevastopolio uostą Maskvos aneksuotame Kryme, ir pridūrė, kad nebuvo nei žalos, nei aukų.

„Bandymas atakuoti Sevastopolį buvo atremtas nuo 3 val. 30 min. ryto (vietos ir Lietuvos laiku)“, – platformoje „Telegram“ pranešė Rusijos paskirtas gubernatorius Michailas Razvožajevas ir pridūrė, kad vienas antvandeninis dronas buvo sunaikintas, o kitas sprogo.

Ukrainos pareigūnai nekomentavo pirmadienio smūgių.

Po ankstesnių atakų prieš Sevastopolį ir kitas vietoves Ukrainos pareigūnai atvirai neprisiėmė atsakomybės, tačiau pabrėžė šalies teisę smogti bet kokiam taikiniui atsakant į Rusijos agresiją.